Kaunietė Zita Virbilienė, sulaukusi 55-erių, patyrė nuolatinį troškulį, kuris ilgainiui tapo varpu, pranešančiu apie rimtą ligą – antrojo tipo diabetą. Ši lėtinė liga dažnai vystosi nepastebimai, o simptomai ilgą laiką ignoruojami. Zitos istorija – įspėjimas kiekvienam, raginantis atidžiai klausytis savo kūno siunčiamų signalų.
Prieš keturiolika metų, Zita nekreipė dėmesio į pirmuosius požymius, o nedideli negalavimai pamažu virto rimtomis sveikatos problemomis. Diagnozė buvo nustatyta tik po skubios medicininės pagalbos.
„Prieš daugelį metų pajutau pėdų kaitimą – naktimis norėdavosi iškišti kojas iš lovos, nes jos tiesiog degė. Vėliau atsirado niežulys, kuris prasidėdavo nuo kojų, ypač sušilus. Jei nespėdavau atsivėsinti, niežulys išplisdavo po visą kūną“, – prisimena Zita pirmuosius simptomus.
Netrukus moteris pastebėjo padažnėjusį šlapinimąsi, ypač naktimis. „Niekur negalėjau išvažiuoti, nes baiminausi, kad nerasiu, kur nubėgti į tualetą“, – pasakoja Zita. Stiprus troškulys ir burnos džiūvimas tapo kasdieniais palydovais. Darbe ji nuolat nešiojosi vandens butelį, be kurio negalėdavo normaliai dirbti.
„Galiausiai greitoji mane išvežė į ligoninę, kai gliukozės kiekis kraujyje pasiekė 30 mmol/l. Tik tada man buvo diagnozuotas diabetas. Pradėjus vartoti vaistus, daug kas susitvarkė – tiek dažnas šlapinimasis, tiek niežulys“, – teigia moteris.
Zita džiaugiasi, kad liga nepažeidė akių dugno, o tyrimai parodė, kad kasa vis dar gamina šiek tiek insulino. Todėl jai pakanka tablečių, nereikia insulino injekcijų.
Dar viena ryški ligos pasekmė – staigus svorio kritimas. Dėl diabeto Zita neteko net 23 kilogramų. „Iš pradžių nesupratau, kas vyksta, nes tuo metu vartojau tabletes svoriui mažinti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad kilogramai krito būtent dėl ligos. Tai vyko labai greitai – oda tiesiog kabėjo visur. Nors nesu liekna, dėl svorio kritimo jaučiausi labai laiminga“, – atvirauja moteris.
Išgirdus diagnozę, Zita patyrė daug streso ir nežinomybės. Endokrinologė paskyrė vaistus, kurių dozę vėliau netgi sumažino. „Nežinojau, ką valgyti ir kaip tai daryti. Vėliau apsipratau ir supratau, kad mano mityba cukraus kiekiui kraujyje turi mažiau įtakos, nei maniau. Kavą vis dar saldinu, nors tik nedaug – be cukraus nepripratau. Valgau viską, kartais net suvalgau saldainį, bet saldumynų niekada pernelyg nemėgau“, – pasakoja ji.
Paklausta apie sunkumus sergant antrojo tipo diabetu, moteris atskleidžia, kad tam tikri vaistai daugeliui sukelia virškinimo problemų. „Gyvenu eilinį gyvenimą. Jei ne stuburo skausmai, sakyčiau, kad jaučiuosi visiškai sveika. Tačiau turiu draugę, kuri taip pat serga diabetu – jai daug sunkiau nei man. Galbūt tai susiję su tuo, kad mano kasa vis dar gamina bent šiek tiek insulino“, – svarsto Zita.
Šiuo metu ji cukraus kiekio kraujyje beveik nebetikrina – nebent tada, kai pajunta, kad kažkas negerai. „Pradžioje cukraus kiekis kraujyje stipriai krisdavo. Tai labai nemalonus jausmas – svaigsta galva, o jei ilgiau laukiu, galiu net prarasti orientaciją. Kai man pakeitė vaistus, situacija pagerėjo. Tačiau dar prieš trejus metus, kai dirbau, vos nueidavau nuo autobuso iki darbo – cukraus kritimai būdavo tokie stiprūs“, – prisimena ji.
Gydytoja endokrinologė Žydrūnė Visockienė teigia, kad cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, susijusi su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, kuri paliečia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai pasitaiko antrojo tipo diabetas. Gydytoja įspėja, kad yra keletas klasikinių simptomų, kuriuos pastebėjus būtina kreiptis į šeimos gydytoją: padidėjęs troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, bendras silpnumas ir svorio mažėjimas.
„Antrojo tipo diabetas yra klastinga liga, nes ne visada šie simptomai būna ryškūs, o žmonės ne visada supranta jų svarbą. Liga dažnai būna besimptomė, todėl pusė pacientų net nežino, kad serga. Todėl labai svarbu reguliariai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje, net jei nejaučiate jokių simptomų. Tai turėtų būti šeimos gydytojo prioritetas“, – teigia gydytoja.
Ž. Visockienė aiškina, kad didžiausią riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu kelia antsvoris. Taip pat svarbu atsižvelgti į šeiminę anamnezę, didelio svorio naujagimių gimdymą, policistinių kiaušidžių ligą. Be to, kardiovaskulinės ligos, arterinė hipertenzija ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje taip pat didina riziką susirgti diabetu, nes visos šios ligos yra susijusios.
