Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Žaneta Stasiškienė atkreipia dėmesį į vis labiau juntamą klimato kaitos poveikį mūsų gyvenimui, kuris pasireiškia ne tik ekstremaliais orų svyravimais, bet ir gamtos ekosistemų disbalansu. Anot jos, Lietuvoje tradiciniai metų laikai jau keičiasi, o Pietų Italijoje stebimos neįprastai didelės sniego pusnys. Šie pavyzdžiai, pasak profesorės, iliustruoja globalių klimato pokyčių įtaką skirtingiems pasaulio regionams. Ž. Stasiškienė yra KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorė ir projekto „Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ vadovė.
Profesorė pabrėžia, kad Europa, būdama tankiai apgyvendintas regionas, patiria didelį spaudimą dėl gyventojų skaičiaus augimo, urbanizacijos ir klimato kaitos pabėgėlių. Miestų plėtra dažnai vyksta žaliosios erdvės sąskaita, o tai neigiamai veikia klimatą ir žmonių gyvenimo kokybę. Nors technologijos padeda mažinti energijos suvartojimą ir skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, šių priemonių nepakanka esminiams pokyčiams pasiekti.
„Norint suvaldyti klimato kaitos iššūkius, būtina imtis greitesnių ir ryžtingesnių veiksmų, keisti vartojimo įpročius ir diegti naujas, tvarias gyvenimo būdo tradicijas. Šie pokyčiai neturėtų būti vertinami kaip asmeninių laisvių ribojimas, o kaip racionalūs ir tvarūs sprendimai“, – teigia Ž. Stasiškienė.
Pasak jos, švietimas yra ne mažiau svarbus nei technologiniai sprendimai. Tik ugdant visuomenės sąmoningumą ir keičiant įpročius, galime pasiekti užsibrėžtus tikslus. Net pažangiausios technologijos, be socialinių pokyčių, negalės visiškai išspręsti klimato kaitos problemų. Būtina skatinti visuomenės informuotumą ir kartu su technologiniais sprendimais diegti naujas praktikas, kurios padėtų kurti darnesnę ir atsparesnę visuomenę.
„Europa pirmoji pradėjo atkreipti dėmesį į klimato kaitos klausimus ir raginti imtis veiksmų. Tačiau situacija skirtingose Europos šalyse labai nevienoda dėl skirtingų ekonominių prioritetų ir finansinių galimybių“, – sako Ž. Stasiškienė.
Ji priduria, kad daugelis veiksmų jau yra pavėluoti, tačiau požiūris į klimato kaitą keičiasi – vis daugiau verslo ir politikos atstovų supranta, kad veikti reikia nedelsiant. Vis dėlto trūksta nuoseklaus ir strateginio požiūrio, o nekoordinuoti sprendimai išlieka problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
KTU profesorė pažymi, kad Skandinavijos šalys yra pavyzdys, kaip nuosekliai įgyvendinamos strategijos leidžia efektyviai spręsti klimato kaitos iššūkius ir sumažinti jo neigiamą poveikį. „Tačiau bendra situacija Europoje kelia nerimą – „geltona šviesa“ jau dega ryškiai. Strateginiai ir politiniai sprendimai turi keistis, nes jie daro didelę įtaką ateities vystymuisi“, – teigia Ž. Stasiškienė.
Lietuvoje pramonės įmonės, eksportuojančios didžiąją dalį savo produkcijos (87 proc.), susiduria su griežtesniais tiekimo grandinių reikalavimais. Tvarumo ataskaitos, anksčiau laikytos formalumu, dabar tampa būtina verslo sąlyga. Partneriai tikisi ne tik dokumentų, bet ir realių veiksmų: atsakingo žaliavų pasirinkimo, efektyvių procesų ir atsinaujinančios energijos naudojimo. Tai skatina įmones tobulėti, net jei jos dar nėra visiškai pasirengusios šiems iššūkiams.
„Daug kas priklauso nuo įmonių vadovų požiūrio ir supratimo. Tvarumas turi būti ne tik formalus reikalavimas, bet ir savaime suprantama praktika, panašiai kaip darbų sauga ar sveikatos priežiūra. Poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas turi būti natūrali veiklos dalis, o ne tik deklaruojamas tikslas. Nors šis požiūris pamažu įsigali, pokyčius būtų buvę galima įgyvendinti anksčiau – strategiškai ir be dabartinės skubos bei panikos“, – teigia KTU profesorė.
Siekdama prisitaikyti prie klimato kaitos, Europos Komisija inicijavo projektą „Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“, kuriuo siekiama padidinti regionų atsparumą neišvengiamiems klimato kaitos padariniams. Projekte dalyvauja partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Prancūzijos, Graikijos ir Kipro.
Ž. Stasiškienė pabrėžia, kad projekto išskirtinumas yra patariamojo partnerio dalyvavimas, kuris neturi tiesioginės įtakos politikai, bet teikia profesionalias rekomendacijas. „KTU atlieka šį vaidmenį ir tai suteikia universiteto ekspertams galimybę prisidėti rengiant svarbius dokumentus, tokius kaip Europos pramonės dekarbonizavimo gairės (Mutual Learning Initiative, MLI) ir žiedinės ekonomikos standartai“, – sako ji.
Sukaupta patirtis bus perduota projekto partneriams, siekiant padėti jiems pritaikyti tvarumo tendencijas ir pasirinkti tinkamiausius politikos įrankius. „Šie įrankiai taps pagrindu veiksmų planui, kuris apims ne tik klimato kaitos poveikio mažinimą, bet ir strateginį prisitaikymą (adaptation). Artimiausiais metais planuojame išanalizuoti kiekvieno partnerio situaciją ir pateikti rekomendacijas dėl konkrečių strategijų bei pokyčių, kuriuos būtų galima įgyvendinti jų šalyse ir savivaldybėse“, – aiškina KTU profesorė.
Pasak jos, šis projektas yra įrankis, kuris bus nuosekliai įvertintas ir, remiantis naujausiais dokumentais, pateiktas kaip konkretūs sprendimai regioninei valdžiai.
„Darnūs ir gerai apgalvoti sprendimai leis efektyviai prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių ir kurti ilgalaikę pridėtinę vertę. Regioninė valdžia, dalyvaujanti ADAPTO projekte, puikiai supranta šių sprendimų svarbą ir suvokia savo atsakomybę, pripažįsta būtinybę priimti tinkamus sprendimus ir žino, kad klaidoms nėra vietos“, – teigia ji.
Projekto pradžioje buvo nustatytos pagrindinės regionų problemos, susijusios su ekologiniais, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Klimato kaitos poveikis šioms teritorijoms pasireiškia skirtingai ir veikia tiek gyventojų kasdienį gyvenimą, tiek regionų ekonominę plėtrą.
Ž. Stasiškienė teigia, kad Liublino vaivadijoje Lenkijoje žemės ūkis užima didžiąją dalį teritorijos (70 proc.), tačiau regionas yra vienas mažiausiai miškingų šalyje (23,7 proc.). Tai rodo, kad regiono ekonomika priklauso nuo tradicinių sektorių, kurie yra itin pažeidžiami klimato pokyčių.
„Prancūzijos Bretanės regionas susiduria su vis dažnėjančiomis sausromis, rekordinėmis temperatūromis ir pakrančių potvyniais dėl kylančio jūros lygio. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai miestuose karščio bangų metu, o kaimo bendruomenės susiduria su upių potvyniais ir miškų gaisrais“, – dalijasi ji.
Graikijos Šiaurės Egėjo jūros regione klimato kaitos pavojai yra įvairūs: karščio bangos, gaisrai, sausros, audros, potvyniai ir kylantis jūros lygis. Pakrantės erozija ir šilumos salų efektas miestuose didina regiono pažeidžiamumą. Šie pavojai kelia grėsmę infrastruktūrai, ekosistemoms, žemės ūkiui ir gyvenvietėms, didina sveikatos priežiūros ir energijos sąnaudas bei neigiamai veikia BVP.
„Tipererio grafystė pietų Airijoje išsiskiria tuo, kad dauguma gyventojų (60 proc.) gyvena kaimo vietovėse. Regionas labai priklauso nuo žemės ūkio ir maisto gamybos. Tačiau klimato pavojai, tokie kaip potvyniai, sausros ir vėjo audros, tampa vis dažnesni ir intensyvesni, turėdami neigiamą poveikį vandens kokybei, ekosistemoms, infrastruktūrai ir privačiai nuosavybei. 2016 m. atliktas potvynių rizikos tyrimas nustatė 19 gyvenviečių, kurioms gresia pavojus, todėl buvo pradėtos vykdyti potvynių mažinimo programos“, – sako KTU profesorė.
Ypsono savivaldybėje Kipre pastebimas temperatūrų kilimas ir kritulių kiekio mažėjimas, o tai didina spaudimą vandens ištekliams. Vandens trūkumas išlieka opi problema, nes Kipre vienam gyventojui tenkantis gėlo vandens kiekis yra vienas žemiausių ES – vandens naudojimo indeksas siekia apie 45 proc., kas rodo didelį perteklinį vartojimą.
„Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ projektą finansuoja „Interreg Europe“ programa. Projekto nr.: 02C0657.
