Seimo Teisės departamentas išreiškė abejones dėl siūlymo įpareigoti politines partijas rinkimų metu atskleisti informaciją apie jų teistumą. Teisininkai pabrėžia, kad tokie reikalavimai turėtų būti vienodai taikomi tiek partijoms, tiek atskiriems kandidatams. Parlamentarų grupės, kurią sudaro Artūras Zuokas, Vitalijus Šeršniovas ir Matas Maldeikis, inicijuotos Rinkimų kodekso pataisos, anot teisininkų, nėra visiškai suderintos su esamais reikalavimais, taikomais kandidatų anketoms.
Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kandidatai privalo nurodyti informaciją apie teistumą net ir tais atvejais, kai veika, už kurią jie buvo nuteisti, vėliau buvo dekriminalizuota arba pagal Lietuvos teisę nelaikoma nusikaltimu. Teisininkai siūlo analogišką reikalavimą taikyti ir politinėms partijoms, o sprendimą dėl tokios informacijos skelbimo partijos keliamų kandidatų plakatuose palikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
„Mūsų nuomone, siekiant teisinio aiškumo, projektą reikėtų papildyti analogiškomis nuostatomis, įpareigojančiomis politines organizacijas pateikti visą informaciją apie savo teistumą, kurią patikrinusi ir įvertinusi rinkimų komisija spręstų, ar ji skelbtina rinkimų komisijos leidžiamame politinės organizacijos keliamo kandidato plakate ar plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu“, – teigiama Teisės departamento išvadoje, pasirašytoje departamento direktoriaus Dainiaus Zebleckio.
Pasiūlyme numatyta, kad informacija apie teistumą nebūtų skelbiama, jei nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki rinkimų kampanijos pradžios praėjo daugiau nei 10 metų. Tačiau rinkėjai galėtų neribotą laiką pasitikrinti šią informaciją VRK interneto svetainėje skelbiamuose pareiškiniuose dokumentuose. Seimo teisininkai abejoja dėl šio reikalavimo ir siūlo nustatyti protingą jo taikymo terminą, pavyzdžiui, 10 metų.
Argumentuojama tuo, kad politinių organizacijų veikimo laikas gali būti labai ilgas, keičiasi jų vadovai ir nariai, todėl tokia informacija apie partijos teistumą ilgainiui prarastų aktualumą. Seimo teisininkai rekomenduoja, kad VRK įvertintų siūlomas Rinkimų kodekso pataisas.
„Atsižvelgdami į VRK, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.
Be to, Seimo teisininkai atkreipia dėmesį į asmens duomenų apsaugos klausimus. Siūlymas neterminuotai skelbti visus politinių organizacijų ir kandidatų pareiškinius dokumentus VRK interneto svetainėje, anot teisininkų, neatitinka Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Jie pažymi, kad būtų skelbiami tokie jautrūs duomenys kaip asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas.
„Jeigu, neatsižvelgiant į šią pastabą, būtų nuspręsta plėsti viešai skelbiamų asmens duomenų apimtį, reikėtų gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą“, – teigia Seimo Teisės departamentas, remdamasis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.
Pataisų iniciatoriai A. Zuokas, V. Šeršniovas ir M. Maldeikis siūlo viešai skelbti informaciją apie partijų teistumą, įtraukiant ją į rinkimų plakatus. Jei partija buvo pripažinta kalta, plakatuose būtų nurodoma nusikaltimo rūšis, sunkumas, nuosprendžio data ir nusikaltimo objektas. Informacija nebūtų viešinama, jei veika vėliau buvo dekriminalizuota.
Jei politinė organizacija nenurodytų informacijos apie nusikalstamas veikas, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Taip pat siūloma suteikti VRK teisę gauti ir tvarkyti duomenis apie juridinio asmens teistumą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
Pataisų autoriai siekia suvienodinti atsakomybės standartus politikoje, nes šiuo metu kandidatai į Seimą privalo atskleisti savo teistumą, o politinės partijos – ne. Jie tikisi, kad priėmus projektą bus užtikrintas viešumas ir objektyvus rinkėjų informavimas. Siūloma, kad Rinkimų kodekso pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
