## Ar nauji Matijošaičio kabinetai iškils šalia Kauno pilies? Naujo administracinio pastato vizija apgaubta paslapties
Dar praėjusiais metais Kauno miesto savivaldybė paskelbė planus statyti naują administracinį pastatą šalia Kauno pilies. Ketvirtadienį įvyko architektūrinių projektų konkurso pristatymas, kurio metu savivaldybės atstovai patikino, kad pastatas bus atviras visuomenei ir skirtas viešoms reikmėms. Tačiau kol kas neatskleidžiama, kurie savivaldybės skyriai galėtų persikelti į naują vietą.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, savivaldybės užsakymu organizavęs atvirą konkursą, kvietė architektus teikti projektinius pasiūlymus administraciniam pastatui, viešajai erdvei ir požeminiam garažui. Konkursu siekiama įgyvendinti tris pagrindinius tikslus: dabartinę automobilių stovėjimo aikštelę prie Kauno pilies paversti žalia laisvalaikio zona, po ja įrengti požeminę automobilių saugyklą, o netoliese, trikampėje sankryžoje, suprojektuoti administracinį pastatą.
Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad užstatymo plotas Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžoje (Jonavos g. 1F) numatytas miesto detaliajame plane, kuris pradėtas rengti beveik prieš 15 metų. Dar 1922 m. tarpukario Kauno miesto plane šioje senamiesčio dalyje buvo numatyta vieta pastatams. Remiantis detaliuoju planu, atnaujinta rekreacinė zona taptų savotišku Santakos parko tęsiniu.
1,61 ha ploto sklype viešoji erdvė turėtų harmoningai derėti su šalia numatytu administraciniu pastatu. Pastarajam nedidelis užstatymo plotas numatytas už dabartinės stovėjimo aikštelės ribų.
Kauno valdininkai teigia, kad naujose patalpose galėtų įsikurti daugiau nei dešimt po miestą „išsibarsčiusių“ savivaldybės skyrių, taip užtikrinant, kad paslaugos kauniečiams būtų teikiamos greičiau, patogiau ir vienoje vietoje.
Administracijos direktorius Tadas Metelionis anksčiau BNS teigė, kad statybos galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2028 metais. Kauno savivaldybės skaičiavimais, pastatas su projektavimu galėtų kainuoti iki 17 mln. eurų.
### Dešimt skirtingų architektų darbų
Savivaldybė teigia, kad iš konkurso dalyvių buvo tikimasi aukštos kokybės architektūrinių sprendimų, kurie harmoningai įsilietų į senamiesčio urbanistinį kontekstą.
Konkurso darbus vertino aštuonių narių vertinimo komisija, sudaryta iš profesionalių architektų. Komisijos pirmininkas – architektas Mindaugas Pakalnis, buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas.
trims geriausiems projektiniams pasiūlymams bus įteikti piniginiai prizai: 1 vieta – 13 tūkst. eurų; 2 vieta – 10 tūkst. eurų; 3 vieta – 7 tūkst. eurų. Su projekto konkurso 1-osios vietos laimėtoju planuojama sudaryti projektavimo sutartį.
Paaiškėjo, kad sudaryta komisija atrinko 10 skirtingų architektų darbų, kurie atitinka reikalavimus. Komisija sprendimą turėtų priimti per maždaug savaitę.
Ketvirtadienį vykusiame viešame konkurso projektų aptarime minėti darbai buvo pristatyti visuomenei ir žiniasklaidai. Pristatymo metu buvo akcentuojama, kad minėtoje teritorijoje dar tarpukariu formavosi perimetrinis užstatymas, kurį dabar esanti stovėjimo aikštelė darko.
Pristatymo metu kiekvienam darbui buvo suteiktas pavadinimas. Pavyzdžiui, „Prie Juodo namo“, „Urbis tabula“, „Miesto namai“.
Architektas ir Kauno Regioninės architektūros tarybos (RAT) narys Nerijus Stanionis pasakojo, kad kiekvienas konkurso dalyvis turėjo sukurti savo devizą.
„Iki paskutinės akimirkos niekas nežino, kieno yra darbai. Darbai yra pavadinti pavadinimais, kiekvienas konkurso dalyvis sukūrė savo devizą. Kieno yra kuris darbas, sužinoma tik paskelbus laimėtojus. Toks konkurso principas“, – teigė G. Stanionis.
Komisijos pirmininkas M. Pakalnis teigė, kad kol kas negali komentuoti skirtumų tarp konkurso dalyvių pateiktų vizijų, tačiau pabrėžia, kad visi projektai yra gana panašūs.
„Tikrai negalėčiau komentuoti tų skirtumų, kuriuos pats matau.
Tačiau skirtumai yra daugiau niuansiniai – nėra taip, kad ateini ir tu matai visiškai besiskiriančius darbus. Tai bus daugiau diskusija apie niuansus, ne kontrastą“, – kalbėjo M. Pakalnis.
Visgi pristatymo metu išryškėjo kai kurie skirtumai tarp projektų.
Pavyzdžiui, antrajame darbe (pavadinimu „Miesto namai“) požeminė aikštelė yra šiek tiek „pakelta“ – joje galėtų tilpti ir autobusai. Požeminėje aikštelėje tuomet galėtų būti organizuojamos ir papildomos veiklos ar renginiai.
Trečiajame darbe, pavadinimu „Urbis tabula“ siūloma atitraukti vakarinę pastato dalį, o žalioji erdvė nedetalizuojama – siūloma palikti atvirą žalią erdvę, pievą.
Pasiūlyme pavadinimu „Prie Juodo namo“ siūloma statyti juodą namą, kuris šiek tiek išsiskirtų iš bendro konteksto, pabrėžiant, kad ir likęs pilies bokštas išsiskiria iš bendro konteksto.
Plačiau su pateiktais pasiūlymais galima susipažinti internete, adresu laskaunas.lt
### Savivaldybė džiaugiasi susidomėjimu, bet planų nedetalizuoja
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Barčauskas žurnalistams teigė, kad džiaugiasi architektų bendruomenės susidomėjimu projektu.
„Mes tikrai džiaugiamės, kad sulaukėme tokio didelio architektų dėmesio. 10 darbų, ir tikrai gana kokybiškų. Švelniai tariant nesitikėjome.
Labai džiaugiamės, kad architektai nusprendė, jog ši vieta yra verta jų kūrybinio darbo ir tikrai pribrendo reikalas tą vietą atgaivinti ir kažkaip modernizuoti“, – džiaugėsi G. Barčauskas.
Visgi tiksli pastato funkcija kol kas nėra visiškai aiški – esą svarbiausia, kad tai būtų „reprezentacinė erdvė“.
„Dėl pačios funkcijos mes dar galvosime, nes kaip matėte pristatymuose, yra įvairių funkcijų. Svarbiausia surasti pačią geriausią idėją. Svarbiausia atstatyti toje vietoje senamiestį, kad tai nebūtų kažkoks parkingas, nereprezentuojanti erdvė.
Norime kad nebūtų gėda, kai atvažiuoja turistai. Būtų moderni, graži vieta“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
„Tai yra pradiniai užmąstymai. Mes organizuodami konkursą turime galvoti, kad tai tiktų savivaldybės funkcijoms atlikti. Bet ateityje, pagal konkurso siūlymus, žiūrėsime kas galėtų toje vietoje būti naudingiausia. Gal tai bus administracinis pastatas, gal bus kažkokia susirinkimo vieta, kitos administracinės erdvės“, – pridūrė G. Barčauskas.
Anot savivaldybės atstovo, tai nebus pastatas, kuris užsidarytų 17 valandą ir būtų neprieinamas miestiečiams po savivaldybės darbo valandų.
„Pačiose (konkurso, aut. pastaba) sąlygose parašyta, kad tai neturėtų būti, kad jau septintą valandą užsidaro. Ir pirmame aukšte stengiamasi, kad tai būtų kaip vieša erdvė, įveiklinta.
Rūsyje bus viešieji tualetai, tam tikros kitos patalpos. Tai tikrai nebus toks pastatas, kuris užsidarys 17 valandą“, – tikina G. Barčauskas.
Žurnalistams paklausus, ar pastato funkcija neturėtų būti nustatyta pirmiausia, G. Barčauskas nurodė, jog pastato funkciją dar bus galima tikslinti ateityje.
„Visų pirmiausia, komisija išrinks laimėtoją. Apsisprendimas bus kokį mes tūrį išrinksime ir kokios funkcijos bus parodytos. Turbūt pirmiausia yra komisija, o tada jau tikslinti projektą ar netikslinti, spręsime techninio projekto metu.
Funkcija yra vieša. Ją tikslinti ar detalizuoti manau galime ateityje. Patys rezultatai turėtų atskleisti papildomas funkcijas“, – paaiškino savivaldybės atstovas.
Pasak G. Barčausko, komisija nugalėtoją turėtų išrinkti per savaitės laikotarpį. Tuomet su konkurso laimėtoju bus derinamas projektas, vėliau per „protingą terminą“ rengiamas techninis darbo projektas.
Kol kas ne iki galo aiški ne tik pastato funkcija, bet ir kokie savivaldybės skyriai bus perkelti į naująjį pastatą.
„Tiksliai nežinome (kokius skyrius sukelti, aut. past.). Tas pastatas atsiranda dėl to, kad tai buvo numatyta detaliajame plane. Ir jei mes įrenginėsime požeminį parkingą, yra neprotinga negalvoti apie pastatą, kuris galėtų atlikti tam tikras funkcijas“, – teigė G. Barčauskas.
### Architektai mato viešą erdvę
Architektas ir Kauno Regioninės architektūros tarybos (RAT) narys Nerijus Stanionis pasakoja, jog architektams buvo suteikta nemažai laisvės.
Pavyzdžiui, nors konkurso dalyviams buvo keliamas reikalavimas numatyti reprezentacinę erdvę, ji gali atrodyti skirtingai.
„Nebūtinai turi būti aikštė – gali būti ir parkas, turbūt. Sąlygos architektams paliko spręsti ir siūlyti šios erdvės funkciją ir vietą“, – komentavo N. Stanionis.
Visgi anot N. Stanionio, planuojamas pastatas turėtų būti „viešu objektu“.
„Architektai, svarstydami sąlygas, ir ką matome konkurse, šioje vietoje mato viešą objektą, viešą erdvę, kuri tarnautų žmonėms. Beveik visuose konkurso dalyvių darbuose matote, kad pastatas neužsidaro durimis, jis yra prieinamas žmonėms.
Tikimės, kad tikslindami programą ir detalizuodami funkciją, atsižvelgs į architektų siūlymus ir matymus, kad pastatas daugiau turėtų daugiau funkcijų ir veiklų žmonėms, kultūrai, ir mažiau savivaldybei“, – paaiškino architektas.
N. Stanionio nuomone, naujame pastate turėtų atsirasti ir bent dalis savivaldybės administracijos darbo vietų.
„Jeigu tai būtų moderni, nauja Kauno rotušė, kuri priimtų svečius ir atliktų darbus, be abejo, turi būti darbo vietos“, – sakė N. Stanionis.
Architektai daugiau siūlo, kad pastatas tarnautų bendruomenei ir kultūrai.
### Ne vieta kabinetų rinkiniui
Architektas Linas Tuleikis pabrėžia, jog pasirinkta vieta – ypatinga, tad naujas pastatas neturėtų tapti kabinetų rinkiniu.
„Tai pati „pačiausia“ vieta, kurioje Kaune gali atsirasti pastatas. Tai reikia galvoti, kuo užstatyti. Biurokratiniu kabinetų rinkiniu, „pačių pačiausių“ vietų užstatinėti nereikia.
Tai manau, kad šio konkurso išvada gali būti tokia, kad kuo atviresnis miestui sprendimas, tuo geriau.
Visi kiti atvejai, turėti savo kabinetą į vaizdu į pilį, tai yra, atsiprašau, galbūt galėtų būti tinkama baudžiavos laikotarpiui. Bet ne XXI amžiui. Kaunas ir taip smunka kai kuriais savo sprendiniais, su šiuo tas smukimas būtų tik dar padidintas“, – pabrėžė architektas.
Nors anksčiau savivaldybė komunikavo, jog pastate bus sukelta dalis administracijos, šiandien teko išgirsti apie viešą paskirtį.
L. Tuleikio nuomone, Kauno savivaldybė galėtų pasiremti ir sėkmingais kitų šalių pavyzdžiais, kuomet savivaldybė dalinasi patalpomis su visuomene.
„Duok Dieve, kad visuomenės opinija veiktų savivaldybės sprendinius, taip ir turėtų būti modernioje valstybėje. Jeigu Kauno savivaldybė būtų tikrai šiuolaikiška ir moderni – yra pavyzdžių ir Japonijoje, ir Danijoje, kur pastatais dalinasi su miestiečiais. Savivaldybė įsileidžia visuomenę – yra daug bendruomenių, būrelių.
Yra daug įvairių metodikų, kaip galima sukryžminti. Net ir komercinėse darbovietėse, darbo vieta nėra suasmenintas kabinetas“, – pastebi L. Tuleikis.
O ir kabinetų tuomet turėtų būti tik tiek, kiek jie gali būti naudingi pačiai visuomenei.
„Administracijos kabinetai gali būti tik tokiu laipsniu, kiek tai naudinga visuomenei. Tarkime, jei vyksta vieši aptarimai – taip, reikalingas administratorius, kuris pravestų viešą aptarimą, pagelbėtų miestiečiams“, – paaiškino architektas.
„Šiais laikais turėti kažkokį daiktą ir laikyti vienai paskirčiai yra per didelė prabanga. Turime ieškoti universalių sprendimų, kurie kistų“, – pridūrė L. Tuleikis.
Anot architekto, tipinis mero kabinetas naujame pastate nebūtų tinkamas, tačiau galėtų egzistuoti reprezentacinis priėmimo kambarys, tinkamas priimti garbius svečius.
Pateiktus architektų darbus L. Tuleikis vertina daugiau teigiamai.
„Yra įdomių, gražių dalykų, jeigu atskirai kalbėtume apie estetiką. Ir tinkančių senamiesčiui, ir ne visai. Darbų įvairovė yra. Manau, kad komisijai užteks kompetencijos susigaudyti ir atrinkti juos“, – sakė L. Tuleikis.
### Dalis architektų idėją kritikavo
Architektų rūmų Kauno regioninės architektūros tarybos (KRAT) narys Audrys Karalius BNS sakė administraciniam pastatui prie pilies nematantis motyvo, „išskyrus tą, kad iš įvairių patalpėlių susodinti į vieną vietą būrį valdininkų“.
„Yra netaktas, nekuklu, nelogiška, nefunkcionalu. Visaip kaip kritikuotina ši vieta dėl tokio pastato tipo“, – kalbėjo architektas.
„Šiuo atveju eilinių klerkų, ne kokios Vyriausybės, (…) susireikšminimas yra toks liguistas, kaip koks nešikas, atnešęs picą su treningais, bando atsisėsti prie šventinio stalo, tarp šeimininkų, į pačią garbingiausią vietą“, – sakė jis.
A. Karaliaus manymu, šalia pilies turėtų atsirasti „aukščiausios prabos“ miesto ir valstybės pastatai, jeigu jiems būtų poreikis.
„Šiuo atveju yra svarbus ne tik pilies vaizdas ir Neries upės panorama, bet ir semantinė logika. Miestuose semantika nuo amžių amžinųjų grindžiama tokiais principais, kad ten, kur yra ypatingi pastatai, rūmai, pilys, šalia atsiranda atitinkamos svarbos kiti pastatai ir paskui tolyn pastatai kuklėja, funkcijos labiau buitinės, rutininės“, – teigė architektas.
Panašų vertinimą LRT televizijai anksčiau buvo išsakęs ir Lietuvos architektų rūmų (LAR) ekspertas Dalius Šarakauskas. Jis teigė, kad ši vieta valdininkų pastatui yra per gera.
Anot A. Karaliaus, pirminėje savivaldybės schemoje atrodė, kad planuojama užstatyti visą dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės plotą iki pilies, tačiau po kelių dienų papildomoje schemoje atsirado viešoji erdvė.
„Čia yra neblogai, lengvinanti aplinkybė“, – pažymėjo A. Karalius.
### Žada gyvesnę erdvę
Komisijos pirmininkas M. Pakalnis žada architektų atsakingumą ir teigia, jog atranka nebus lengva.
„Turime ypatingą Kauno vietą – ši vieta įpareigoja spręsti, galvoti, ieškoti, atsakingai. Tokio atsakingo konkurso Kaune seniai nebuvo.
Labai gerai, kad ir savivaldybė, ir miesto architektas ryžosi šitą dalyką daryti. Gerai, kad tai sprendžiama konkurso būdu – galima pasirinkti skirtingus modelius, skirtingus variantus.
Kai buvo organizuojamas konkursas ir buvau pakviestas į komisiją pagalvojau, ar čia iš tikro verta eiti, ar vieta jau tokia, kad galima kažką daryti. Čia pat pilis, santaka, šventa vieta Kaunui, ar pavyks rasti sprendimų. Ir kai matau tuos darbus galvoju, kad yra stiprių darbų. Nebus taip lengva išrinkti“, – žurnalistams ketvirtadienį pasakojo M. Pakalnis.
Pasak M. Pakalnio, pagrindinis tikslas – pagyvinti erdvę, kurioje šiuo metu tėra automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl anot architekto, blogiausias sprendimas būtų objekte statyti gyvenamosios paskirties pastatus, mat jie įneštų tylą ir ramybę į judrią Kauno vietą.
M. Pakalnis pabrėžia, jog jam, kaip urbanistui, svarbiausias naujojo pastato santykis su kontekstu, esama aplinka.
„Man svarbiausia atrodo santykis su kontekstu. Šitoje vietoje reikia tyliai elgtis, nes čia pat švenčiausi Kauno akcentai. Bet kiek žiūrėjau, visi autoriai panašiai mąstė, suvokė vietos vertę“, – pabrėžė M. Pakalnis.
