Architektas ir dailininkas Jonas Lukšė per šešis mėnesius apkeliavo visas 25 Kauno rajono seniūnijas, ranka įamžindamas svarbiausius kultūros paveldo objektus. Jo kruopščiai nupieštuose darbuose atgyja istoriniai pastatai, bažnyčios, piliakalniai, Kauno tvirtovės gynybiniai įrenginiai, kryždirbystės paminklai ir gamtos perlais. Iš viso menininkas sukūrė apie 380 vaizdų, kurie sudaro parodą „Kauno rajono seniūnijos”.
Iki vasario mėnesio paroda eksponuojama Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Garliavoje (Vytauto g. 21). Šiais metais, minint Kauno rajono 70-metį, paroda keliaus ir po kitus bibliotekos filialus.
Jonas Lukšė, gimęs 1940 m. Anykščių rajone, anksti patyrė tremties sunkumus. Būdamas vos aštuonerių, kartu su šeima buvo ištremtas į Buriatiją, kur po metų mirė jo tėvas. Į Lietuvą J. Lukšė sugrįžo 1957 m.
Nuo 1964 m. jis dirbo Kauno namų statybos kombinate dailininku, o vėliau beveik 25 metus – architektu Kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje. Didžiausią dėmesį jis skyrė Kauno senamiesčio restauracijai ir Kauno tvirtovės tyrimams. Išėjęs į pensiją, J. Lukšė atsidėjo kultūros paveldo objektams ir švietėjiškai veiklai: piešė istorinius ir kultūrinius objektus, rengė parodas. Jo darbų pagrindu buvo išleisti istoriniai albumai, tokie kaip „Kauno šventovės“, „Aleksoto kultūros paveldas“, „Kauno kryždirbystės kūriniai“, „Kauno tvirtovės atlasas“ ir „Atmintis, atgijusi paminkluose“.
J. Lukšės piešiniuose taip pat įamžinti Kauno tarpukario modernizmo stiliaus pastatai, įtraukti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Gavęs bibliotekos pasiūlymą prisidėti prie Kauno rajono 70-mečio minėjimo, J. Lukšė nedvejodamas sutiko. Projektą jis įgyvendino glaudžiai bendradarbiaudamas su Kauno r. savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir rašytinio paveldo skaityklos vyr. bibliotekininke, parodos kuratore Virginija Tamašauskiene.
„Ši paroda atsirado tik J. Lukšės atkaklumo, kruopštumo ir užsispyrimo dėka. Objektai pasakoja apie paminklus ir žmones, kurie prie jų prisidėjo. Atkreipkite dėmesį į kruopštumą – kiek daug darbo įdėta piešiant tokią galybę piešinių. Be to, parodos raidės neatspaustos kompiuteriu, jos irgi parašytos ranka, iškarpytos iš popieriaus, tai rodo dėmesį detalėms“, – teigė V. Tamašauskienė parodos atidaryme.
J. Lukšė teigė, kad svarbiausius Kauno miesto objektus jau yra įamžinęs, todėl dabar ėmėsi Kauno rajono. Iš pradžių planuota išleisti atvirukus, tačiau vėliau dailininkas pasiūlė išleisti albumą. Kadangi lėšų nebuvo, nuspręsta surengti parodą.
„Pasiėmęs kultūros paveldo objektų sąrašą, važinėjau po seniūnijas ir dariau eskizus 2024 metų kovo–rugsėjo mėnesiais. Grįžęs namo, sėsdavau prie piešinių su tušu ir plunksna. Vienam darbui skirdavau valandą ar porą, kitam – pusdienį ar net visą dieną. Kadangi keliavau autobusu, eskizams turėjau ribotą laiką – apie porą valandų. Seniūnai labai padėjo, lengvai rasdavau kultūrinius objektus. Galiausiai parengiau atvirukų komplektą ir parodą“, – pasakojo J. Lukšė, prisipažinęs, kad piešia nuo penkerių metų ir šio pomėgio neapleido net tremtyje Sibire.
Paroda „Kauno rajono seniūnijos“ prasideda plakatu su Kauno rajono žemėlapiu, o toliau kiekvienai seniūnijai skiriamas atskiras lapas su paveldo objektais, paminklais, koplytstulpiais, herbu ir gyventojų skaičiumi. Keli plakatai skirti tremties ir partizaninių kovų atminimo ženklams. Šalia piešinių eksponuojamos ir nuotraukos.
„Bet nuotrauka niekada neperteiks tiek, kiek piešinys, kuriame, atrodo, pavaizduoji net orą, menkiausius šešėlių atspalvius“, – teigė parodos autorius.
J. Lukšė rekomenduoja aplankyti Kauno marių regioninį parką ir Kauno tvirtovę.
„Kauno tvirtovę sudaro 423 gynybiniai statiniai, iš jų 78 objektai yra Kauno rajone, daug jų Domeikavoje. Ant Lentainių piliakalnio Domeikavoje puikiai išlikęs kulkosvaidžių šaudymo lizdas. Linksmakalnyje išlikęs karinis dalinys, anksčiau buvęs itin slaptas“, – sakė J. Lukšė.
Keliautojams jis patarė aplankyti skulptūrų parką „Lipantys iš vandens“ ant Kauno marių kranto Samyluose ir Gaidelio akmenį Neries upėje Lapėse. Šis akmuo, siekiantis daugiau nei 4 metrų aukštį, laikomas didžiausiu upės akmeniu Lietuvoje.
Šalia 1578 m. statytos Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rasta senojo baltų tikėjimo etnografinių ženklų su aukuru, leidžiančių spėti, kad čia anksčiau galėjo būti pagonių šventykla. Paroda „Kauno rajono seniūnijos“ kviečia pažinti visa tai ir dar daugiau.
„Tikiu, kad paroda pasitarnaus moksleivių ugdymui, skatins jų pilietiškumą, patriotiškumą, sudomins visus istorija besidominčius gyventojus. Galbūt darbai prisidės prie kultūros paveldo vertybių apsaugos. Viliuosi, kad pamatę parodą, lankytojai panorės mano pieštus objektus ir aplankyti gyvai”, – sakė dailininkas ir architektas Jonas Lukšė.
