Kaune prieš 95 metus buvo atidarytas Vytauto Didžiojo tiltas, kuris tapo vienu iš miesto simbolių. Šis tiltas turi turtingą istoriją, kuri prasideda nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai Rusijos kariai pastatė medinį tiltą, o vėliau jį sudegino traukdamiesi iš miesto. Vokiečiai, užėmę Kauną, pastatė naują pontoninį tiltą, o vėliau – naują medinį sąraminį trijų dalių tiltą, kurio dalis atsidarydavo. Šis tiltas jungė Nemuno krantus iki 1930 m., kai buvo atidarytas naujas Vytauto Didžiojo tiltas.
1926 m. buvo paskelbtas tarptautinis konkursas naujam tiltui, tačiau pirmasis pasirinktas projektas pasirodė esąs per brangus. Vėliau buvo pasirinktas naujas projektas, kurį parengė danų inžinieriaus Knud Højgaard kompanija „Højgaard & Schultz A/S“. Tiltas buvo pastatytas per trumpesnį laiką ir kainavo 3 610 600 litų. 1930 m. sausio 11 d. tiltas buvo atidarytas ir pašventintas kunigo Juozo Tumo-Vaižganto. Tą dieną įvyko iškilminga ceremonija, kurioje dalyvavo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, ministeriai ir kiti garbūs svečiai.
Tiltas buvo pavadintas Vytauto Didžiojo vardu, pagerbiant didžiojo kunigaikščio atminimą. Tačiau 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, tiltas buvo pervadintas Aleksoto tiltu. Per Antrąjį pasaulinį karą tiltas buvo sugriautas, o vėliau atstatytas. Dabartinis tiltas buvo pastatytas 1948 m. vokiečių karo belaisvių, kurie buvo kalinami Kaune.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose galima pamatyti Vytauto Didžiojo tilto vaizdus nuo 1930 iki 1941 m. Šios nuotraukos primena apie tilto istoriją ir jo reikšmę Kauno miestui.
