Kiniją apėmęs virusas, dėl kurio perpildytos ligoninės, primena COVID-19 pandemijos pradžią, tačiau šįkart sukėlėjas – žmogaus metapneumovirusas (HMPV) – nėra toks pavojingas kaip koronavirusas. Svarbu pabrėžti, kad HMPV nėra naujas virusas ir greičiausiai cirkuliuoja ir Lietuvoje, nors į oficialią statistiką nepatenka.
Virusologas Gytis Dudas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė „Žinių radijo“ laidoje aptarė metapneumovirusą, jo simptomus, priežastis, kodėl nesekame statistikos ir ar reikėtų nerimauti dėl gripo ir koronaviruso.
Daugiausiai paveikia vaikus
G. Dudo teigimu, žmogaus metapneumovirusas atrastas palyginti neseniai – 2001 m. Nyderlanduose. Jis artimas respiraciniam sincitiniam virusui (RSV). Pasaulyje HMPV stebėsena nevykdoma, nes tiek HMPV, tiek RSV dažniausiai sukelia sunkesnes viršutinių kvėpavimo takų infekcijas vaikams. Vaikai dažnai serga įvairiais kvėpavimo takų virusais, todėl jiems neskiriama daug dėmesio.
RSV stebėsena pradedama daugelyje šalių, nes kuriamos pirmosios vakcinos. Norima išsiaiškinti, ar skiepytų vaikų užsikrėtimo atvejais yra RSV viruso genomo pakitimų, aiškino G. Dudas.
Taigi, tiek RSV, tiek metapneumovirusas dažniausiai pažeidžia vaikus. „Jie neretai gali vaikus paguldyti į ligonines, tačiau suaugusiems, sveikiems žmonėms šie virusai neturėtų kelti didelių problemų.
Jie taip pat gali paveikti vyresnio amžiaus žmones, bet šiuo metu dėl jų jaudintis tikrai nėra pagrindo“, – ramino laidos svečias.
Šie virusai sukelia įprastus kvėpavimo takų simptomus: kosulį, kaulų laužymą, temperatūrą ir kt., nes tai yra RNR virusas.
Kai kuriais atvejais tiek RSV, tiek HMPV gali sukelti sudėtingesnes infekcijas, dėl kurių vaikus gali tekti hospitalizuoti. G. Dudas patarė stebėti, ar vaiko kosulys netampa pavojingesnis.
Mokslininkas teigė, kad HMPV yra vienas dažniausių viršutinių kvėpavimo takų virusų, nuolat cirkuliuojantis ir tikėtina, kad visi juo persirgome. Tačiau, kadangi jam nėra atliekami specialūs testai, pasaulyje nevykdoma genominė stebėsena.
Daktaras G. Dudas teigė, kad viruso plitimas Kinijoje, kur daugėja užsikrėtusių žmonių, patenkančių į ligonines, visiškai nepanašus į COVID-19 pandemiją sukėlusio SARS-CoV-2 plitimą.
„SARS-CoV-2 plitimo Kinijoje metu turėjome visiškai naują virusą, kuris anksčiau nebuvo aptiktas žmonėse. Kai virusas sėkmingai perduodamas iš žmogaus į žmogų, turime kalbėti apie pandemiją.
Žmonių metapneumovirusas yra endemiškai šimtus metų cirkuliavęs virusas, kuris dažniausiai paveikia vaikus. Šių dviejų virusų cirkuliavimas negalėtų būti labiau skirtingas“, – teigė G. Dudas.
Kodėl Kinijoje kilo protrūkis?
Virusologas teigė, kad sunku pasakyti, kodėl Kinijoje kilo toks protrūkis, nes beveik niekur neatliekamas HMPV testavimas, todėl sunku palyginti protrūkio skaičių su ankstesniais metais.
„Panašią situaciją matėme apie 2022 m., kai atleidus ribojimus dėl COVID-19 pandemijos, stebėjome didžiulius vaikų susirgimus įprastomis kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant gripą. Būdamas JAV, mačiau ligonines, pilnas vaikų, sergančių sezoniniu gripu.
JAV tuo metu turėjome jaunų vaikų kartą, gimusią COVID-19 pandemijos metu. Jie didžiąją laiko dalį praleido ne darželiuose, ne mokyklose ir niekada nebuvo susidūrę su gripu. Per pandemiją susidarė imlių žmonių kohorta. Kai ši kohorta, apsaugota nuo užsikrėtimo dėl ribojimų, buvo išleista, jie masiškai susirgo. Net jei tik nedideliam procentui vaikų, susirgusių gripu, prireikė hospitalizacijos, padauginus iš didelės imties, gauname didelį hospitalizacijų skaičių.
Kinijos pandeminių ribojimų politika buvo pakankamai griežta ir truko ilgai. Galbūt dėl šios priežasties žmonių metapneumovirusas šiuo metu guldo vaikus į ligonines Kinijoje“, – spėjo virusologas.
Neanalizuoja, kas sukėlė ūmines kvėpavimo takų infekcijas
NVSC atstovė G. Gargasienė pabrėžė, kad ūmines kvėpavimo takų infekcijas sukelia daug virusų: paragripo, RSV, HMPV ir kt.
„Jie neturi didelės reikšmės sveikatai, nes nėra specifinio gydymo, o šių virusų sukeltos infekcijos pasireiškia lengvais simptomais, kuriuos vadiname peršalimu.
Todėl tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje greičiausiai cirkuliuoja šis virusas kartu su kitais kvėpavimo takų virusais, tačiau kitose Europos šalyse nėra specialių priežiūros sistemų, kurios stebėtų šį virusą dėl minėtų priežasčių. Yra vykdoma bendra ūminių kvėpavimo takų infekcijų stebėsena, ir šie virusai patenka į bendrą statistiką“, – aiškino G. Gargasienė.
NVSC atstovės teigimu, Kinijoje stebimas bendras sezoninis kvėpavimo takų infekcijų padidėjimas, kurio didžiąją dalį sudaro gripas, tačiau tarp kitų ūmių kvėpavimo takų infekcijų matomas ir metapneumoviruso padidėjimas.
„Europoje situacija nėra neįprasta. Visame pasaulyje stebint kvėpavimo takų infekcijų dažnį, jis yra įprastas, panašus į buvusių sezonų sergamumo lygį.
Kai šalyje padidėja ūminių kvėpavimo takų infekcijų, stengiamasi išsiaiškinti priežastis. Kinijoje nustatyta, kad dominuoja metapneumovirusas“, – sakė G. Gargasienė.
Dažniausiai Lietuvoje ir kitose Europos šalyse neatliekami tyrimai, siekiant nustatyti, kas sukėlė kvėpavimo takų infekcijas. Gydytojai diagnozuoja ligas, remdamiesi simptomais, todėl NVSC specialistai negali pasakyti, kurie virusai dažniausiai sukelia kvėpavimo takų ligas.
G. Gargasienė teigė, kad šiuo metu sergamumo svyravimai Lietuvoje atitinka ankstesnius sezonus.
„Pirmą sergamumo bangą turėjome rudenį – tuomet padaugėjo COVID-19 ligos atvejų. Sezoniniam gripui būdingi pakilimai sausį ar vasarį. Šiuo metu matome didėjantį sergamumą gripu bendroje kvėpavimo takų infekcijų dinamikoje, ir šis didėjimas yra normalus“, – patikino NVSC atstovė.
