Kauno mieste, Šilainių mikrorajone, duris atvėrė naujas traumatologijos punktas, perkeltas iš miesto centro. Šis svarbus pokytis žada pagerinti skubios pagalbos paslaugų prieinamumą Kauno gyventojams. Ortopedas-traumatologas Kastytis Grigonis teigia, kad nors šventiniu laikotarpiu traumų buvo mažiau nei įprastai, gyventojams reikėtų būti itin atsargiems dėl populiarėjančių elektrinių paspirtukų, kurie vis dažniau tampa traumų priežastimi.
Anksčiau Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos punktas veikė judrioje Laisvės alėjoje. Dabar, įsikūręs Josvainių gatvėje, jis pradėjo teikti skubią pagalbą, o jau netrukus planuojama atnaujinti ir planines ortopedijos traumatologijos paslaugas.
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai apsilankė naujajame skyriuje pirmąją jo darbo dieną. Gydytojas K. Grigonis patvirtino, kad skubios pagalbos paslaugos teikiamos nuo 8 valandos ryto. „Pirmasis pacientas buvo priimtas 8 val. 8 min. Šiuo metu didelio pacientų srauto nėra – nuo ryto kreipėsi 16 žmonių. Pirmadienį planuojame pradėti planines operacijas ir konsultacijas“, – teigė K. Grigonis. Gydytojas taip pat pridūrė, kad oro sąlygos kol kas nėra palankios traumoms, todėl pacientų skaičius nėra didelis, o įranga veikia sklandžiai.
K. Grigonis pastebi, kad dažniausiai pasitaiko riešo, peties ir čiurnos traumos. Jis atkreipė dėmesį, kad tikroji žiema šiemet prasidėjo sausio pradžioje, tačiau bendras pacientų skaičius išlieka panašus, lyginant su ankstesnių metų vidurkiu. Įdomu, kad tiek vasarą, tiek žiemą į traumatologijos punktą kreipiasi panašus skaičius žmonių, o ir traumos dažnai būna panašios. Vasarą ypač daug traumų patiriama dėl dideliu greičiu lekiančių elektrinių paspirtukų. „Vasarą gatvėse atsiranda daug paspirtukų, jie lekia dideliais greičiais. Tad pastebime riešo, peties, čiurnos traumas. Aišku, būna stambių kaulų, šlaunikaulių traumos. Taip pat būdingi ir blauzdikaulio kaulo lūžimai, bet tai nėra taip dažna. Tai įprastinės traumos. Vasaros sezono metu skaičiai būna panašūs kaip ir žiemą, slidų rytą“, – aiškino K. Grigonis.
Gydytojas taip pat paminėjo, kad kas mėnesį atliekama nuo 30 iki 60 operacijų, susijusių su riešo patologijomis. Nepaisant to, kad per šventes įprastai padaugėja alkoholio vartojimo, K. Grigonis džiaugiasi, jog švenčių kultūra Lietuvoje keičiasi į gera. „Šios šventės buvo ypatingai ramios. Manau, žmonės išmoko švęsti, smagiai ir ramiai pasėdėti prie stalo, o kitą dieną ateiti į darbą. Matomas pasikeitimas“, – teigė gydytojas.
Įvykus kojos traumai, K. Grigonis pataria jokiu būdu neminti kojos ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Reikėtų kviesti greitąją pagalbą arba kreiptis į artimuosius, kad jie nuvežtų į gydymo įstaigą.
Naujasis Ortopedijos ir traumatologijos punktas Šilainiuose yra toliau nuo miesto centro nei senasis, tačiau K. Grigonis teigia, kad gydytojai apie persikėlimą žinojo jau seniai, todėl tai nebuvo staigmena. „Apie tai, kad kažkada išsikels, buvo kalbama jau 20 metų. Tad atėjo laikas tai galiausiai padaryti. Visam personalui kaip ir buvo įprasta – po tokio ilgo kalbėjimo žmonės norėjo kuo greičiau persikelti, žinoti, kas jų laukia toliau“, – sakė ortopedas-traumatologas.
Nors pirmąją darbo dieną naujasis punktas nebuvo itin apkrautas, prie registratūros ir procedūrinių kabinetų buvo galima sutikti kelis pacientus. Tikimasi, kad pacientų srautas padidės pirmadienį, kai bus atnaujintos planinės paslaugos.
„Kas vyksta Kaune“ kalbinti kauniečiai pasidalino savo įspūdžiais apie naująjį padalinį. Viena jauna mergina, atvykusi su grupioke, kuriai lūžo ranka, pasakojo, kad priimamajame teko laukti apie valandą. Merginoms tai buvo pirmas kartas skubios traumatologijos pagalbos skyriuje. „Mes čia pirmą kartą, tai neturėjome nei knygutės, nei žinojome, kur kreiptis. Šiaip ne taip išsiaiškinome“, – sakė mergina. Ji taip pat pridūrė, kad susisiekimas nebuvo problema – iš Kauno rajono atvykti į Šilainius yra greičiau nei į senąjį punktą miesto centre. „Viskas labai jaunatviškai, gražiai sutvarkyta, nėra prie ko prikibti“, – apibūdino mergina naująją aplinką.
Kitas kalbintas vyresnio amžiaus vyras, lydėjęs artimąjį su peties trauma, teigė, jog susižeidė namie – paslydo ir nukrito. Jis jau buvo lankęsis senajame padalinyje Laisvės alėjoje ir pastebėjo didelį skirtumą. „Moderni (aplinka – portalo pastaba), viskas pasikeitę. Nepalyginsi su ta, kuri buvo“, – sakė vyras. Jis taip pat pridūrė, kad atvykimas į naująjį punktą nesukėlė problemų, nes atvyko automobiliu.
Miesto valdžia anksčiau skelbė, kad naujame 4,7 tūkst. kv. metrų pastate įkuriami Ortopedijos traumatologijos, Skubios pagalbos, stacionaraus gydymo ir traumų skyriai, taip pat gydytojai anesteziologai-reanimatologai ir radiologai. Pastato pirmame aukšte teikiama skubi pagalba ir radiologijos paslaugos, antrame aukšte įrengtos operacinės ir palatos, trečiame – tik palatos. Korpuse įrengtos penkios operacinės, 70 lovų pacientams, įsigyta nauja diagnostinė ir gydymo įranga. „Įrengtos penkios operacinės, įsigyta įranga nuo operacinių lempų, stalų, iki operacinės rentgeno įrangos. Taip pat įsigytas naujas kompiuterinis tomografas“, – sakė gydytojas koordinatorius operacinei veiklai Kastytis Grigonis.
LSMU Kauno ligoninės radiologijos skyriaus vedėjas Sergejus Savinovas pasakojo apie naują rentgeno įrangą, kuri leidžia viename vaizde matyti visos galūnės nuotrauką, todėl traumatologams lengviau planuoti operacijas. „Ji turi vadinamąją „Stitch“ sistemą. Sistema leidžia padaryti visos galūnės nuotrauką, kad ji būtų viename vaizde. Kas leidžia traumatologams paprasčiau planuoti protezavimo operacijas. Paprastai mes viename vaizde viso ilgio matyti negalime. Tačiau ši moderni sistema „suklijuoja“ kelias nuotraukas ir gaunasi viena ištisa viso kūno nuotrauka. Mes galime pamatuoti visas ašis, prieš operaciją vizualiai pritaikyti, kaip atrodys vienas ar kitas protezas. Tai labai palengvina ir pagerina operacijos kokybę, palengvina operaciją“, – aiškino S. Savinovas.
Su naująja įranga vaizdas apdorojamas greitai – nuotrauka pasiekia technologus, kurie įvertina jos kokybę ir atlieka korekcijas. Tuomet nuotrauka pasiekia gydytoją radiologą ir traumatologą. „Nereikia vaikščioti ar kažką nešioti. Jis (traumatologas) mato, kad nuotrauka atlikta“, – teigė S. Savinovas. Pacientams tai reiškia, kad visas rentgeno atlikimo procesas užtruks apie penkias minutes, įskaitant tyrimą ir atsakymo pateikimą. Padalinys kol kas turi vieną tokį įrenginį, tačiau netrukus turės ir antrą.
Naujo korpuso statybos kainavo 10,4 mln. eurų su PVM ir buvo finansuotos iš miesto biudžeto. Atlaisvinus patalpas Laisvės alėjoje, miestas planuoja ten įkurti gyvenamuosius būstus, komercines patalpas, biurus, viešbučius ir restoranus. Anot D. Žaliaduonytės, ligoninės paslaugų konsolidavimas leis dirbti efektyviau ir teikti aukštesnio lygio paslaugas pacientams. LSMU Kauno ligoninę sudaro 11 pastatų, kuriuose yra beveik 1,4 tūkst. lovų ir dirba virš 3 tūkst. darbuotojų. Padalinys Šilainiuose yra didžiausias.
Savivaldybė planuoja konsultuotis su verslo atstovais dėl teritorijos įveiklinimo galimybių. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad miestas parduos buvusios ligoninės patalpas viešame aukcione. Preliminarios 1,7 ha ploto vadinamojo Raudonojo kryžiaus kvartalo kainos meras nenurodė. „Ten neturime idėjos. Mes galime ir už dyką atiduoti, jeigu bus geros idėjos ir būtų tokie įstatymai. Mums svarbu, kad būtų įveiklinta“, – sakė V. Matijošaitis.
V. Matijošaitis anksčiau sakė, kad šioje vietoje Kauno centre mato gyvenamuosius būstus, komercines patalpas, biurus, viešbučius ir restoranus. Miestas koreguos detalųjį planą, numatant naują teritorijos užstatymą. „Vaizdas ten nekoks ir per daug brangi ta vieta, kad joje būtų tuščia. Už tai atsisėdome su Diana (Žaliaduonyte, LSMU Kauno ligoninės direktore) ir universiteto rektoriumi ir apsitarėme, kad padarome tai anksčiau, nelaukdami 2028 metų“, – komentavo V. Matijošaitis apie ligoninės padalinių iškėlimą iš Laisvės alėjos.
