Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dar žinoma kaip Soboras, naktį nušvinta įspūdingomis spalvomis, žavėdama ne tik kauniečius, bet ir miesto svečius. Šis bažnyčios apšvietimo projektas, finansuotas privačių rėmėjų, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Kauno miesto valdžia džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis ir pati investuoja į įvairių miesto objektų patrauklumo didinimą.
Soboras tapo dar vienu svarbiu Kauno simboliu, kuris sutemus atsiskleidžia visu savo grožiu. Miestiečiai ir turistai negaili pagyrimų apšviestai šventovei, teigdami, jog ji atrodo nuostabiai, o jos grožis džiugina širdį.
Šis apšvietimo projektas pelnė ne tik gyventojų simpatijas, bet ir tarptautinį įvertinimą – triumfavo prestižiniame konkurse „LIT Lighting Design Awards“. Projektas įvertintas už istorinio objekto grožio ir reikšmės išryškinimą naudojant modernius apšvietimo sprendimus.
„Energy Green“ vadovas Vytautas Judickas teigė, kad apšvietimo dizainas yra labai svarbi detalė miestuose ir kitose erdvėse, todėl gautas apdovanojimas itin džiugina. Prie šio projekto apšvietimo specialistų komanda dirbo trejus metus, kruopščiai derindama kiekvieną smulkmeną.
Apšvietimo dizaineris Šarūnas Noskaitis paaiškino, kad pagrindinė idėja buvo naudoti kelis apšvietimo sluoksnius, siekiant tolygiai išryškinti visą tūrį ir pabrėžti architektūrinį grožį bei detales. Svarbiausia, kad šviesos šaltiniai būtų paslėpti, o matytųsi tik pati šviesa. Taip įspūdingai sušvito šventovės langai, arkos, kolonos ir kupolai.
„Energy Green“ projektų vadovas Povilas Klimas pabrėžė, kad Soboras turi nelygų fasadą su daug išlinkių ir įvairių formų, todėl elektros instaliacija turėjo atkartoti fasado linkius. Darbai buvo derinami su paveldosaugos specialistais.
Mintis paversti Soborą traukos centru kilo labdaros fondo „Devbridge Foundation“ vadovams. Jie ieškojo, kas galėtų įgyvendinti šią idėją ir paversti šventovę bei erdvę aplink ją patrauklia vieta. Pasak V. Judicko, mecenatas, kilęs iš Kauno, pastebėjo, kad aplinka aplink Soborą yra tamsi ir nyki, todėl nusprendė padovanoti miestui gražią dovaną. Nors tikslios sumos atskleisti negalima, tai yra šešiaženklė suma.
Kauno gyventojai džiaugiasi, kad privatūs verslininkai investuoja į miesto gražinimą. Jų nuomone, ne viską gali finansuoti valstybė, todėl labai svarbu, kad atsiranda žmonių, kurie skiria savo lėšas miesto puoselėjimui.
Kauno savivaldybės atstovai tikisi, kad tokių geradarių atsiras ir daugiau. Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad tai yra pirmas atvejis, kai privati įmonė savo lėšomis apšvietė kultūros paveldo objektą ir tai buvo pripažinta pasaulyje. Kauno valdžia jau kelerius metus rūpinasi unikalių istorinių bei religinių objektų patrauklumu, finansuodama jų apšvietimą iš paveldotvarkos ir „Kauno akcentų“ programų.
S. Rimas paminėjo, kad per pastaruosius kelerius metus mieste buvo apšviesta daugiau nei 15 reikšmingų kultūros paveldo objektų, iš kurių išskirtų Kauno arkikatedrą baziliką. Iš miesto biudžeto išskirtinių pastatų apšvietimui skirta apie pusę milijono eurų.
