Nuo 2025 metų sausio 1 dienos keičiasi pašto paslaugų įkainiai, o tai reiškia, kad gyventojams teks mokėti daugiau už siuntinių ir korespondencijos siuntimą tiek Lietuvoje, tiek į užsienį.
„Lietuvos paštas“ informuoja, kad šalies viduje registruotų ir neregistruotų siuntų siuntimas brangs vidutiniškai 0,90 euro. Neregistruotas standartinis laiškas arba atvirukas kainuos 2 eurus, o registruotas – 2,80 euro. Mažosios korespondencijos siuntos, sveriančios iki 500 g, siuntimas kainuos 2,55 euro (neregistruota) ir 3,10 euro (registruota).
Neregistruotos didžiosios korespondencijos (iki 500 g) siuntos kaina sieks 2,55 euro, o registruotos – 3,45 euro. Sunkesnės (iki 2 kg) neregistruotos siuntos kainuos 4,40 euro, o registruotos – 5,05 euro.
Vieno pašto siuntinio siuntimas Lietuvoje kainuos 3,75 euro (su PVM, kuris netaikomas siuntoms iki 10 kg). Už kiekvieną papildomą kilogramą reikės primokėti 2,48 euro (su PVM).
Taip pat nuo Naujųjų metų brangs ir siuntimas į užsienį – vidutiniškai 0,44 euro, priklausomai nuo šalies. Neregistruotos mažosios korespondencijos (laiškai ir atvirukai iki 20 g) siuntimas populiariausiomis kryptimis brangs vidutiniškai 0,38 euro. Tiek pat didės ir registruotos didžiosios korespondencijos siuntimo kaina.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) didžiąja dalimi nustato universaliųjų pašto paslaugų (UPP) tarifus. Kainos didinamos dėl to, kad nuo naujų metų didėja minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) laiškininkams, auga transporto išlaikymo kaštai ir mažėja pašto tinklu keliaujančių siuntų kiekis, o tai didina šių paslaugų savikainą.
RRT duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., universaliųjų pašto paslaugų kiekiai Lietuvoje sumažėjo apie 38 proc. ir sudarė vos 7 proc. visos pašto rinkos. Skaičiuojama, kad vienam namų ūkiui 2023 m. teko mažiau nei viena universalioji pašto paslauga.
Taryba nustato tarifus, atsižvelgdama į „Lietuvos pašto“ patiriamas UPP teikimo sąnaudas už praėjusius kalendorinius metus. Tarifai yra reguliariai koreguojami, atsižvelgiant į bendrovės patiriamus kaštus, susijusius su paslaugų kokybės reikalavimų užtikrinimu ir pašto tinklo išlaikymu.
ELTA primena, kad lapkritį Seimas patobulino Pašto įstatymą, kuris leis tvariau teikti universaliąsias pašto paslaugas (UPP) ir sudarys sąlygas teikėjui padengti pagrįstas sąnaudas, pelną ir veiklos nuostolius.
Jeigu mažėja UPP pajamos, didėja nuostoliai, kurie, „Lietuvos paštui“ tapę per didele finansine našta, pagal Pašto įstatymą yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Įstatymo pakeitimais siekiama leisti pereiti prie didesnių galimybių naudotis elektroninėmis paslaugomis ir atsiimti registruotas siuntas paštomatuose.
