Nerimą kelianti tendencija: lietuviškame meduje aptinkami chemikalų likučiai
Lietuvos bitininkai reiškia didelį susirūpinimą dėl vis dažniau aptinkamų cheminių preparatų likučių lietuviškame meduje. Šie likučiai, manoma, atkeliauja iš ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų augalų apsaugos priemonių.
Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę svarstė šią opią problemą. Lietuvos bitininkų sąjungos vadovas, parlamentaras Juozas Olekas, komiteto posėdyje teigė, kad siekiant apsaugoti rapsų derlių, ūkininkai kartais naudoja perteklinį kiekį preparatų arba netinkamas priemones, kurios vėliau patenka į bičių produktus. Jis pabrėžė būtinybę susitarti su ūkininkais dėl priemonių, kurios padėtų išvengti chemikalų patekimo į medų.
Algirdas Žiukas, Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys, atkreipė dėmesį į intensyvėjantį chemijos naudojimą žemės ūkyje. Pasak jo, pastaraisiais metais itin išaugo pesticidų, ypač neonikotinoidų, kiekis. Jis pažymėjo, kad acetamipridas dabar beveik nuolat aptinkamas meduje.
A. Žiukas informavo, kad neseniai atliktas tyrimas parodė, jog meduje insekticidų kiekis viršija leistinas normas. „Tirta medaus partija, skirta eksportui į Vokietiją. Leistina norma yra 0,005 mg/kg, o rasta 0,12 mg/kg. Tai reiškia, kad norma viršijama daugiau nei du kartus. Ši situacija nuolat kartojasi su rapsų medumi“, – aiškino A. Žiukas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bičių duonelėje randama nuo 0,7 iki 10 skirtingų pesticidų pėdsakų, įskaitant boskalidą, flozipopą ir acetamipridą. Tai rodo, kad purškimų intensyvumas ir koncentracijos yra padidėję.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius išreiškė abejones, kad ūkininkai sąmoningai kenkia bitėms. Jis teigė, kad ūkininkai purškia laukus vakarais, kai bitės būna aviliuose, laikydamiesi susitarimo purškimą pradėti ne anksčiau kaip 21 valandą.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pabrėžė, kad ūkininkai turėtų įspėti bitininkus prieš purškiant pasėlius chemikalais. Jis taip pat akcentavo, kad valstybinės institucijos privalo griežčiau kontroliuoti ūkininkų naudojamas augalų apsaugos priemones ir užtikrinti, kad purškimas nevyktų žydėjimo metu.
A. Svitojus pripažino, kad ūkininkai naudoja daug įvairių apsaugos priemonių, kurių veikimo principų ne visada gerai išmano, o kai kurių poveikis nėra pakankamai ištirtas. Jis teigė, kad mokslas atsilieka nuo rinkos poreikių, todėl būtina stiprinti valstybinį monitoringą ir atlikti nepriklausomus preparatų tyrimus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad kasmet atlieka medaus stebėseną ir tiria jį dėl pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanų. Šiais metais ištirti 46 medaus mėginiai dėl pesticidų – tyrimų rezultatai atitiko reikalavimus. Taip pat ištirti 68 mėginiai dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, tačiau draudžiamų ar neleistinų medžiagų nerasta. Pernai pesticidų liekanų, viršijančių leistinas normas, nebuvo rasta nė viename iš 59 ištirtų medaus mėginių.
