Lietuva žengia žingsnius lyčių lygybės link, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuva Lyčių lygybės indekse pakilo iš 17 į 16 vietą, surinkusi 65,8 balo iš 100. Nepaisant pagerėjimo, šis rezultatas vis dar yra 5,2 balo žemesnis už ES vidurkį.
Ataskaitoje teigiama, kad didžiausią pažangą nuo praėjusių metų padarė Malta, Čekija ir Lietuva. Indeksas vertina lyčių lygybę šešiose srityse: darbe, finansuose, žiniose, laike, valdžioje ir sveikatos būklėje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, Lietuva geriausiai pasirodo darbo srityje, užimdama 15 vietą su 76,2 balo. Tai vienintelė sritis, kurioje Lietuva šiek tiek viršija ES vidurkį (74,2 balo). Šioje srityje Lietuva pasižymi dideliu moterų ir vyrų dalyvavimu darbo rinkoje, tačiau žemesnius balus gauna dėl profesinės segregacijos ir darbo sąlygų kokybės.
„Duomenys rodo, kad nors moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje yra gana subalansuotas, sąlygos labai skiriasi. Rodikliai atskleidžia, kad vis dar egzistuoja „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, o darbovietės nesuteikia vienodų lanksčių galimybių abiem lytims, pavyzdžiui, išvykti pasirūpinti šeimos reikalais“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė.
Blogiausiai Lietuva vertinama finansų srityje, kurioje balas sumažėjo nuo 71,2 iki 70,9. Tai lemia atlyginimų skirtumas tarp lyčių ir didesnė moterų skurdo rizika.
„Sodros“ duomenys rodo, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas pastaruosius kelerius metus išlieka stabilus – apie 13 procentų. Šis skirtumas didžiausias 31–40 metų amžiaus grupėje, galimai dėl šeimos kūrimo ir vaikų auginimo, kurie dažniausiai paveikia moterų karjerą, – aiškino M. Kolinytė.
Įdomu, kad švietimo srityje atotrūkis fiksuojamas vyrų nenaudai. Lietuva yra viena iš keturių šalių, kurioje skirtumas tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų yra didžiausias. M. Kolinytės teigimu, tai gali būti susiję su lyčių segregacija ir skirtingais reikalavimais profesiniame pasaulyje.
„Srityse, kuriose dominuoja vyrai, dažniau galima įsidarbinti be aukštojo išsilavinimo, pavyzdžiui, statybose, technikos darbuose, programavime ir kitose IT srityse. Šiose profesijose pirmiausia vertinami įgūdžiai, – sakė M. Kolinytė. – O sektoriai, kuriuose dominuoja moterys, dažniau reikalauja diplomo, net jei yra mažiau apmokami, pavyzdžiui, slauga, pedagogika, socialinis darbas. Tai gali lemti, kad mažiau vyrų siekia aukštojo mokslo po vidurinės mokyklos.“
Lyčių lygybės indeksas taip pat vertina valdžios sritį – moterų ir vyrų skaičių politinėje valdžioje bei lyčių pusiausvyrą didžiausių įmonių ir visuomeninės svarbos organizacijų valdybose. Šioje srityje Lietuva įvertinta 55,5 balo ir užima 16 vietą. Šis vertinimas atliktas prieš 2024 metų Seimo rinkimus.
Lyčių lygybės indekse pirmauja Švedija, Danija ir Nyderlandai, o paskutinėse vietose – Graikija, Vengrija ir Rumunija.
