Naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė nerimą keliančius duomenis: net trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad tam tikromis aplinkybėmis smurtas prieš partnerę ar žmoną yra pateisinamas. Šis skaičius siekia 32 proc. apklaustųjų, o dar 8 proc. mano, kad toks elgesys yra visiškai priimtinas. Tuo tarpu 55 proc. respondentų laikosi nuomonės, kad smurtas prieš moterį yra nepriimtinas. Visoje Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai 92 proc. gyventojų smerkia tokį elgesį.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė BNS teigė, kad šie rezultatai rodo, jog visuomenėje vis dar gajus požiūris, jog moterį galima „auklėti“ fiziniu smurtu. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis svarstė, ar apklausos klausimo formuluotė galėjo turėti įtakos rezultatams.
„Eurobarometro“ ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai šiuo klausimu gali būti iškraipyti dėl vertimo netikslumų. Angliškas žodis „slapping“, reiškiantis smurtą prieš moterį, į lietuvių kalbą buvo išverstas kaip „pliaukštelėti“, o ne „trenkti“ ar „suduoti ranka“. Ataskaitoje teigiama, kad žodis „pliaukštelėti“ galėjo būti suprastas kaip ne toks griežtas veiksmas.
L. Šedvydis teigė, kad terminas „pliaukštelėti“ yra neapibrėžtas ir neturi neigiamos konotacijos, skirtingai nei „trenkti“ ar „smogti“, kurie aiškiai asocijuojasi su smurtu. Kita vertus, apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepriimtinu laiko seksualinį priekabiavimą, pavyzdžiui, švilpimą moterims, jų nužiūrinėjimą ar užkabinėjimą.
Dauguma respondentų nepritaria užuominoms ar įžūliems komentarams apie kolegės išvaizdą darbe. L. Šedvydžio teigimu, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė neigiamai vertina moterų žeminimą viešumoje, tiek darbo rinkoje, tiek viešojoje erdvėje. J. Juškaitė pridūrė, kad rezultatai rodo, jog didelė dalis Lietuvos gyventojų supranta, kad seksualinis priekabiavimas yra nepriimtinas.
Dauguma apklaustųjų smerkia elgesį, kai vyras kontroliuoja savo žmonos ar partnerės veiklą, santykius ar finansus. L. Šedvydžio teigimu, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė vertina moterų autonomiją tam tikrose srityse. „Tamsesnė pusė išryškėja, kai pereiname į privačią erdvę“, – teigė jis.
Apklausos duomenimis, beveik trečdalis apklaustųjų linkę sutikti su teiginiu, kad moteris, patyrusi seksualinį smurtą būdama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų, yra bent iš dalies dėl to atsakinga. 14 proc. Lietuvos gyventojų visiškai sutinka su šiuo teiginiu. Tiek pat respondentų nepritaria šiam teiginiui, o penktadalis yra linkę nesutikti.
L. Šedvydis pabrėžė, kad tokia nuostata yra ydinga ir lemia daugybę nelaimių bei tragedijų, kai auka kaltinama dėl patirto smurto ar prievartos. Apklausa taip pat atskleidė, kad dauguma respondentų nesutinka su teiginiu, kad moterys dažnai išsigalvoja arba pervertina pareiškimus apie prievartą ar išprievartavimą. Tačiau penktadalis lietuvių yra linkę pritarti tokiam teiginiui.
Daugiau nei pusė (70 proc.) respondentų visiškai sutinka arba yra linkę sutikti, kad moteris, pasidalijusi savo intymiomis nuotraukomis, yra bent iš dalies atsakinga, jei šios nuotraukos platinamos internete be jos sutikimo. Penktadalis Lietuvos gyventojų su tokiu teiginiu nesutinka. ES vidurkis sutinkančiųjų su šiuo teiginiu siekia 43 procentus.
J. Juškaitės teigimu, tai rodo, kad kibernetinio smurto atpažinimas Lietuvoje yra gerokai žemesnis nei ES. Ji pabrėžė, kad internetinis smurtas Lietuvoje yra mažai diskutuojamas, todėl būtini teisės aktų pakeitimai ir plati diskusija, siekiant, kad žmonės suprastų, kas yra nepriimtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelė gyvenimo dalis persikelia į internetą.
L. Šedvydis teigė, kad valstybė turėtų šviesti visuomenę apie tai, kad privatumas yra privatumas, ir kad dalintis intymiomis nuotraukomis ar vaizdais be sutikimo yra nusikaltimas prieš tą žmogų. Apklausa parodė, kad pusė respondentų mano, jog moteris, besidalindama savo nuomone socialinėje erdvėje, turi susitaikyti su seksistiniais, žeminančiais ar įžeidžiančiais atsakymais. 42 proc. apklaustųjų su šiuo teiginiu nesutinka.
Apibendrindamas apklausos rezultatus, L. Šedvydis teigė, kad Lietuva „šios apklausos kontekste neatrodo labai gerai“. Jis pažymėjo, kad beveik visose kategorijose Lietuva yra tarp šalių, kurios arba pateisina smurtą prieš moteris, arba neįvertina neigiamų patirčių, kurias moterys gali patirti visuomenėje. J. Juškaitės teigimu, jei Stambulo konvencija būtų ratifikuota Lietuvoje, apklausos rezultatai galėtų būti kitokie.
Ji atkreipė dėmesį, kad kas dešimt minučių skamba bendrasis pagalbos telefonas 112 dėl smurto artimoje aplinkoje. Stambulo konvencija įpareigoja valstybę imtis ne tik teisinių pokyčių, bet ir švietimo veiklos. Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją 2013 metais, tačiau iki šiol jos neratifikavo. Europos Tarybos ekspertai mano, kad Lietuvai būtų naudingi patarimai, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kovo viduryje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
J. Juškaitė atkreipė dėmesį į Estijos pavyzdį, kuriame 93 procentams gyventojų nepriimtina „moterį paauklėti kumščiu“. Estija ratifikavo Stambulo konvenciją 2017 metais, o ji įsigaliojo po metų. L. Šedvydžio nuomone, ne konvencijos, o institucijos turi didesnę reikšmę kovojant su smurtu artimoje aplinkoje. Vis dėlto jis pridūrė, kad balsuotų už dokumento ratifikavimą. „Stambulo konvencija tiesiogiai smurto nemažina arba bent jau santykį su smurtu keičia tik labai iš dalies“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Jis pridūrė, kad direktyvos prieš smurtą prieš moteris įgyvendinimas bus viena iš pagrindinių temų žmogaus teisių klausimais. „Eurobarometro“ apklausa atlikta vasario 21-28 dienomis, joje dalyvavo 1007 pilnamečiai šalies gyventojai. Didžiausia apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
