Kauno paauglio sumušimo istorija: teisingumo šešėlyje – artimųjų neviltis ir prokurorės veiksmų tyrimas
Dar birželį „Delfi“ atkreipė dėmesį į Kaune įvykusį incidentą, kai paauglys buvo žiauriai sumuštas grupės jaunuolių. Praėjus kuriam laikui, nukentėjusiojo šeima jaučiasi palikta likimo valiai, o teisingumo paieškos virsta klaidžiojimu po biurokratinius labirintus. Vietoj šešių įtariamųjų, byloje liko vos vienas, o jo atsakomybė už padarytą žalą vis dar kelia abejonių.
Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas savo socialinio tinklo paskyroje atvirai prabilo apie patirtą skausmą ir nusivylimą. „Mūsų sūnų, dar balandžio mėnesį, po pamokų vienoje Kauno gimnazijoje, pagrobė grupė jaunuolių. Jie jį jėga nutempė į netoliese esantį parką ir ten žiauriai sumušė. Iš vaiko buvo reikalaujama pinigų“, – rašė J. Špakauskas.
Ši istorija, anksčiau aprašyta „Delfi“, atskleidė abejingumą, su kuriuo susidūrė nukentėjusio paauglio tėvai, kreipdamiesi į teisėsaugą. J. Špakauskas pabrėžė, kad nepaisant šešių asmenų dalyvavimo smurtiniame incidente, tyrime liko tik vienas įtariamasis.
„Policijos tyrėja, kuri iš pradžių užtikrino, kad tyrimas bus operatyvus dėl situacijos jautrumo, vėliau informavo, kad byla bus nagrinėjama įprasta tvarka. Galiausiai, tyrimas buvo nutrauktas praėjus lygiai šešiems mėnesiams – paskutinę įstatyme numatyto termino dieną. Tai tiesiog stebėtinas sutapimas!“, – ironizavo J. Špakauskas.
Šeimos advokatas teigė, jog profesionali prokurorė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, būtų priteisusi bent 500 eurų žalą. Tačiau šeimai, kreipiantis dėl civilinio ieškinio, nieko nebuvo pasiūlyta – tyrimas nutrauktas neatlyginus nei turtinės, nei neturtinės žalos.
„Iš šešių budelių liko tik vienas kaltininkas, kuris spardė ir mušė mūsų vaiką. Kitas jaunas nusikaltėlis, kuris reketavo, spjaudė ir žemino, buvo visiškai išteisintas. Aplinkui stovėję egzekucijos liudininkai „žiūrėjo kitur, į kitas puses“ ir „nieko nematė“. Koks netikėtas apakimas unikaliu istoriniu momentu!“, – piktinosi J. Špakauskas.
Jis kėlė klausimą, kokią žinią siunčia toks teisėsaugos požiūris į nusikaltimus. Ar tai reiškia, kad galima mušti, spardyti, reketuoti ir žeminti žmogų be jokių pasekmių? Ar galima terorizuoti paauglį saugioje aplinkoje – mokykloje? Ar padarius žiaurų nusikaltimą Lietuvoje ne tik nesulauksi jokios bausmės, bet ir bus apsaugotas tavo privatumas? Ar pareigūnai, kurie turėtų ginti žmogų, stos į budelių pusę? Ar valstybės pareigūnai „auklės“ nusikaltėlius ir darys spaudimą aukos tėvams?
„Tokius signalus Lietuvos valstybės vardu mums siunčia institucijos. Ir aš visiškai nenustebsiu pamatęs, kaip Aistė Česaitienė sulaukia paaukštinimo! Nes efektyviai veikia šita garbinga asaba, veikianti mano Tėvynės vardu“, – teigė jis.
Prokuratūros pozicija kelia nuostabą
„Delfi“ kreipusis į prokurorę A. Česaitienę dėl šio įvykio, ji pareiškė, kad žiniasklaida neturi teisės domėtis tokiomis istorijomis.
„Žiūrėkite, kaip aš jums pasakysiu kaip žurnalistui, – kalbėjo prokurorė. – Tai yra nepilnamečių tyrimas, tiek įtariamųjų, tiek nukentėjusiųjų. Motina ir kiti proceso dalyviai yra įspėti, kad draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 177 straipsnį. Žurnalistams irgi ne pro šalį būtų pasidomėti baudžiamąjį procesą reglamentuojančiu kodeksu ir juose nurodyta tvarka, atitinkamais straipsniais, reglamentuojančiais nepilnamečių tyrimą.“
Tokia prokuratūros pozicija, kad net nukentėjusiesiems draudžiama kalbėti, stebina J. Špakauską.
„Prokurorė Aistė Česaitienė (lai Lietuva žino savo herojus!) pirmiausia apkaltino, kad mūsų vaikas „per jautrus“. Bet tikrai nesitikėjome, kad susidursime su neįtikėtinu, be galo įžūliai besielgiančios prokurorės kerštu žiniasklaidoje pasirodžius straipsniui, nušviečiančiam institucijų neveiklumą.
Po straipsnio pasirodymo prokurorė liepė pasirašyti raštą, kad neviešinsime ikiteisminio tyrimo informacijos (kuri mums nebuvo teikiama!), slėpdamasi įstatymu, turinčiu saugoti nepilnamečių duomenis.
Žinoma, tai padaryta ignoruojant faktą, kad straipsnyje nebuvo atskleisti nė vieno vaiko duomenys (!), net aukos vardas, tik paviešintas gerbiamos prokurorės vardas ir pavardė. Aistė Česaitienė, priminsiu, kad tik jumi nepasimirštų prokuratūros metų darbuotoja! Tai ir užtraukė neapykantą prokurorės, atsisakiusios sąžiningai dirbti ir saugoti, pirmiausia, nukentėjusįjį“, – rašė J. Špakauskas.
Žiauri egzekucija
„Delfi“ jau rašė, kad ši istorija prasidėjo, kai Kauno policija balandžio 12 d., apie 22 val. 15 min., gavo pranešimą, kad Šilainių mikrorajone smurtauta prieš nepilnametį. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str.).
„Mano sūnaus penktadienį po pamokų prie mokyklos laukė gal 6 ar 7 vaikinai, kurie už rankų jį nutempė į parkelį, nuošalesnę vietą šalia mokyklos. Ten parklupdė ant kelių, apspjaudė, trenkė jam į veidą su kumščiu ir spyrė į galvą. Vienas iš tų berniukų liepė jam per savaitę atnešti 50 eurų, jei neatneš, tai jį ištemps iš mokyklos ir su juo susidoros“, – pasakojo Lina (vardas pakeistas).
Pasak motinos, tokia egzekucija surengta, nes prieš keletą dienų jos sūnus mokykloje susikivirčijo su viena mergaite, kai ši liepė jam su draugu pasitraukti iš sėdmaišių erdvės, o jie nepaklausė.
„Ta mergaitė pasiskundė savo broliui ir viskas dėl to atsitiko“, – pasakojo sumušto paauglio mama.
Tą patį vakarą Lina iškvietė policiją, atvykę jauni pareigūnai į situaciją sureagavo labai rūpestingai.
„Jie padrąsino, sakė, labai gerai, kad kreipėtės, teisingai padarėte“, – pasakojo ji.
Įtarimai dėl sumušimo buvo pateikti dviem smurtavusiems 16-mečiams, visi kiti incidento dalyviai pripažinti liudytojais.
Sukrėtė prokurorės žodžiai
Tačiau po pirmo teigiamo įspūdžio, šeima susidūrė su visai kita teisėsaugos puse.
Po nepilnamečių apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, Lina sakė iš bylą kontroliuojančios prokurorės išgirdusi, kad kaltinamieji prisipažino, todėl tyrimas greičiausiai bus nutrauktas pagal BK 93 straipsnį. Šis straipsnis leidžia nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis nusikaltimą padaro pirmą kartą, pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą.
„Aš po to skambinau prokurorei ir klausiau, kaip čia yra, juk jie nesigaili dėl to. Vieno jų mama per teismą net buvo pakankamai agresyvi, pati klausinėjo, ko mano sūnus nerėkė, kodėl jis nesipriešino, ko jis lindo prie mergaitės. Prokurorei sakiau, man neatrodo, kad ta šalis gailėtųsi. O prokurorė sako, įstatymas toks, kad jie neturėtų gailėtis“, – pasakojo Lina.
„Ir labiausiai mane sukrėtė, kai prokurorė pasakė: čia jūsų vaikas labai jautrus, kad išsigando tų aštuntokų, – pridūrė pašnekovė, sunkiai rinkdama žodžius. – Man rodos, prokurorė užima ne tą poziciją. Tai parodo empatijos stoką. Jautrus… Tą savaitę, kai prokurorė tai pasakė, Lietuvoje nusižudė du vaikai.“
Liną nustebino ir prokurorės pareiškimas, kad faktas tas, jog sūnus kabinėjosi prie mergaitės.
„Tokie žodžiai man pasirodė kaip profesionalumo stoka. Teisininkė sako, kad tai – faktas. Koks faktas? Kas tai įrodė? Kaip galima taip sakyti?“ – stebėjosi ji.
Be to, pasak pašnekovės, tyrimo metu ignoruotas faktas, kad iš nukentėjusiojo reikalauta 50 eurų. Jei būtų įrodyta ši aplinkybė, kaltinamųjų veiksmai gali būti vertinami kaip turto prievartavimas panaudojant smurtą, tai – sunkus nusikaltimas, už kurį gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.
„Visi vaikai girdėjo, kad reikalavo 50 eurų. Kodėl tai nėra vertinama kaip reketas? Nes niekas neprisipažino“, – paminėjo Lina.
Papildyta 16.34 val.
Po šios publikacijos pasirodymo pranešta, kad susipažinusi su jai atsiųsta informacija, susijusia su ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo pradėtas šių metų pavasarį dėl įtariamo smurto prieš nepilnametį Kaune, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusios Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Česaitienės veiksmų ir pavedė šį patikrinimą atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.
