## Kaune prieš rinkimus atidarytas tiltas vėl uždarytas: gyventojų pasipiktinimas auga
Kaunas vėl atsidūrė dėmesio centre dėl netikėto sprendimo uždaryti neseniai atidarytą tiltą per Nerį. Valstybinė kelių bendrovė „Via Lietuva“ rugsėjo 26 dieną iškilmingai pranešė apie naujo tilto atidarymą, tačiau vairuotojų džiaugsmas truko neilgai. Praėjus vos kelioms savaitėms, eismas naujuoju tiltu tapo neįmanomas, sukeldamas gyventojų nepasitenkinimą ir spėliones dėl staigaus sprendimo priežasčių.
„Šiandien, atidarę vieną iš dvejų naujų tiltų per Nerį, priartėjome prie svarbaus projekto finišo. Šis tiltas yra intensyviausio eismo automagistralėje visoje šalyje, jungiančioje Lietuvos sostinę ir uostą, todėl yra ypatingai svarbus ne tik šalies gyventojams, bet ir valstybės karinio mobilumo strateginių jungčių stiprinimui,”- teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas išplatintame pranešime.
Po iškilmingo atidarymo M. Švaikauskas pabrėžė tilto svarbą eismo saugumui ir aplinkosaugai. Teigta, kad projektas pagerins eismo saugumą, padidins transporto srauto greitį ir sumažins aplinkos taršą triukšmo slopinimo sienelių dėka. Tačiau realybė pasirodė esanti kitokia – netrukus po atidarymo įvyko avarija, o netrukus tiltas vėl buvo uždarytas.
Bendrovė „Via Lietuva“ aiškina, kad eismo tvarkos pakeitimai susiję su baigiamaisiais Kleboniškio vidurinio tilto statybos darbais. Planuojama, kad, esant palankioms oro sąlygoms, darbai bus baigti iki gruodžio mėnesio vidurio. Vis dėlto, toks paaiškinimas neįtikino kauniečių, kurie spėlioja, ar tilto atidarymas prieš rinkimus nebuvo tik viešųjų ryšių akcija.
Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi nuogąstavimais ir patarimais dėl pasikeitusios eismo tvarkos. „Kas vyksta Kaune“ grupės nariai įspėja vieni kitus apie uždarymus ir spūstis, o „Via Lietuva“ tyli, neskelbdama jokios oficialios informacijos. Toks bendrovės elgesys kelia dar daugiau klausimų ir nepasitenkinimo.
Lapkričio 17 dieną vienas iš grupės narių rašė: „Gera diena, klebonfesto mėgėjai, kas žinot, kas nežinot į Vilniaus pusę vėl padarė eismą dešiniausiu tiltu ir kaip nenuostabu – nesupaišė linijų. Bukit žmonės, važiuodami pirma juosta laikykitės dešinės pusės, arčiau kuoliukų, kad ant tilto atsidurtumėt pirmoj juostoj. Sėkmės ir kantrybė.“
„Via Lietuva“ tik lapkričio 22 dieną patvirtino, kad eismo organizavimo tvarka Kleboniškio tiltu iš tiesų pasikeitė. Bendrovė aiškino, kad nuo lapkričio 16 d. eismas iš Vilniaus į Klaipėdą vyksta senuoju tiltu, o važiuojantiems Vilniaus kryptimi eismo organizavimas nesikeitė. Tokie pakeitimai reikalingi tam, kad būtų baigti darbai. Įsigaliojus eismo pakeitimams tiltu per Nerį, pradėti naikinti pravažiavimai per skiriamąją juostą, taip pat statomi borteliai, formuojama skiriamoji juosta, įrengiami atitvarai, šviestuvai, montuojami akinimą mažinantys elementai, vykdomi kelio ženklinimo šalinimo darbai nuo Klaipėdos Vilniaus kryptimi. Taip pat įrengiamas ir trūkstamas, naujai suprojektuotas kelio ženklinimas.
Viso A. Meškinio tilto rekonstravimo projekto vertė siekia 70,5 mln. eurų su PVM. Europos Sąjungos Sanglaudos fondas skyrė 37 mln. eurų, o likusią sumą – 33,5 mln. eurų – sudaro valstybės biudžeto lėšos. Darbus vykdo AB „Kauno tiltai“.
Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai „Via Lietuva“ sukėlė vairuotojų nepasitenkinimą. Prieš Vėlines bendrovė pasigyrė anksčiau laiko baigtais remonto darbais automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Rumšiškėmis. Vis dėlto, net ir po savaitės laiko kelio atkarpoje buvo matomos geltonosios linijos ir kiti įspėjamieji ženklai.
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į „Via Lietuvą“ dėl šios situacijos, o lapkričio 14 dieną gautame komentare buvo teigiama, kad pagrindiniai remonto darbai jau baigti, tačiau kai kurių baigiamųjų darbų, tokių kaip laikinosios eismo organizavimo priemonės pašalinimas ir nuolatinio ženklinimo atnaujinimas, gali dar šiek tiek užtrukti. Bendrovė atsiprašė už galimus nepatogumus ir patikino, kad visi darbai bus atlikti artimiausiu metu.
Valstybės kontrolė taip pat kritikavo „Via Lietuvą“ dėl valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų planavimo trūkumų. Audito metu nustatyta, kad 86 proc. viešojo pirkimo sutarčių dėl kelių statybos darbų atlikimo vėlavo, o daugiau nei trečdaliu atvejų darbai vėlavo nuo pusmečio iki 3 metų. Be to, nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti darbai ir paskirstyti finansiniai ištekliai.
Ar „Via Lietuva“ paskubėjo pasigirti gerais rezultatais prieš rinkimus, ar susidūrė su nenumatytomis problemomis? Atsakymus į šiuos klausimus turės pateikti atsakingos institucijos, o kol kas kauniečiai ir miesto svečiai turi apsišarvuoti kantrybe ir sekti eismo tvarkos pokyčius.
