Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui teks patuštinti piniginę dėl savavališkų veiksmų, griaunant istorinius pastatus Kačiūniškės dvare (Kauno r.), kuris jam priklauso. Kartu su juo atsakomybė tenka ir statybos projektų vadovui Andriui Šumskui. Nors baudos suma nėra tokia didelė, kaip buvo nurodyta iš pradžių, ji vis tiek siekia penkiaženklę sumą.
Kauno apylinkės teismas antradienį patenkino Kultūros paveldo departamento (KPD) patikslintą 15 886 eurų civilinį ieškinį. Teismas įpareigojo abu atsakovus solidariai atlyginti šią žalą, padarytą nekilnojamoms kultūros vertybėms. Be to, jie turės padengti KPD bylinėjimosi išlaidas – sumokėti po 1605 eurus.
V. Matijošaitis ir A. Šumskas, kuris atstovauja mero šeimos valdomai bendrovei „Kauno saulėtekis“, turės galimybę apskųsti šį teismo sprendimą.
Šis procesas dėl Kauno mero veiksmų tęsiasi jau ne vienerius metus. V. Matijošaitis sulaukė kritikos dėl savivalės.
V. Matijošaitis Kačiūniškės dvarą įsigijo 2017 metais. Pasak Kultūros paveldo departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Andriaus Vaicekausko, įsigyjant dvarą, meras buvo raštu įpareigotas derinti visus darbus, susijusius su paveldo tvarkymu, su atitinkamais specialistais.
Tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas – nugriovus pastatus, įrašytus į Kultūros vertybių registrą, vietoje svirno be leidimo ir projekto iškilo naujas statinys.
A. Vaicekauskas teisme šiuos veiksmus apibūdino kaip „nežabotą savivalę“, teigdamas, kad istoriniai objektai buvo tiesiog sunaikinti. KPD teisininkas stebėjosi, kodėl meras nesikonsultavo su paveldosaugininkais, kurie būtų galėję patarti, kaip tinkamai tvarkyti paveldui priklausančius statinius.
A. Šumskas pripažino, kad nugriovė kultūrinę reikšmę turėjusius svirną ir tvartą.
V. Matijošaitis anksčiau teigė, kad gavo žodinį paveldosaugininkų leidimą nugriauti šiuos prastos būklės statinius.
A. Šumskas už kultūrinę reikšmę turinčių statinių nugriovimą dar iki teismo proceso buvo nubaustas administracine 300 eurų bauda.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolyną uždarius, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
Iš pradžių KPD pateikė didesnį ieškinį, tačiau 2023 metų gegužę Kauno apylinkės teismas, patenkinęs ieškinį, įpareigojo V. Matijošaitį ir A. Šumską solidariai atlyginti 34 tūkst. eurų žalą. Abu atsakovai apskundė šį sprendimą, prašydami atmesti KPD ieškinį.
Kauno apygardos teismas pripažino, kad griaunant statinius buvo pažeisti teisės aktai ir padaryta žala, tačiau civilinę bylą grąžino nagrinėti iš naujo į Kauno apylinkės teismą dėl žalos dydžio nustatymo.
Aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo nuostolius, grįsdamas juos atkuriamąja verte (statybos kaina).
Komisija perskaičiavo žalos dydį ir nustatė, kad nuostoliai, padaryti sužalojus (sunaikinus) kultūros paveldo objektus ir praradus mokslinių duomenų šaltinį bei galimybę atlikti tyrimus, sudaro 15 886 eurus.
Kauno apylinkės teismas 2024 metų lapkričio 12 dieną patenkino patikslintą ieškinį. Ar šis sprendimas bus skundžiamas, kol kas neaišku.
