Buvusi Vokietijos kanclerė Angelai Merkel apkaltino Baltijos šalis
Rugsėjo pabaigoje viešoje erdvėje nuskambėjo provokuojantis pareiškimas: buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel interviu Vengrijos leidiniui Partizán apkaltino Baltijos valstybes ir Lenkiją dėl to, kad neva jų veiksmų trūkumas prisidėjo prie Rusijos invazijos į Ukrainą. Merkel teigimu, 2021 metais minėtos valstybės nesutiko paremti derybų su Rusija, ką ji vertina kaip vieną iš trukdžių, sukūrusių palankesnę terpę agresijai. Lietuvos Radijas ir Televizija
Šis pareiškimas sulaukė aštraus atsako Baltijos regiono politikoje. Vienas iš jų – Lietuvos konservatorių politikas, reagavęs žodžiu „pasižiūrėkite į savo politikos rezultatus“. Toks atsakas tapo raktu į platesnę diskusiją: ar kaltinti „kitus“, kai pačiai Merkel valdžiai priskiriama atsakomybė už sprendimus, kuriuos ji priėmė. Šiame straipsnyje analizuoju argumentus iš abiejų pusių, pateikiu citatų ir stengiuosi atkurti kontekstą.
Merkel argumentai: derybų blokavimas kaip kaltinimo pagrindas
Merkel teigia, kad Minsko susitarimai (2015–2021 m.) padėjo sukurti paliaubų laikotarpį ir suteikė Ukrainai laiko konsoliduotis. Ji pažymi: „Minsko susitarimai, dėl kurių aš padėjau susiderėti, atnešė ramybę“ Lietuvos Radijas ir Televizija. Tačiau, pasak jos, 2021 m. ji „pajuto, kad Putinas nebevertina Minsko susitarimų rimtai, todėl norėjau pradėti naują formatą, kad mes kaip Europos Sąjunga galėtume kalbėti tiesiogiai su Putinu“ TV3
Šiuo atžvilgiu ji kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją: „Dalis žmonių to neparėmė. Pirmiausia tai buvo Baltijos šalys, bet ir Lenkija tam prieštaravo. Šios keturios šalys ‘baiminosi’, kad mes neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“ Lietuvos Radijas ir Televizija. Ir priduria: „Bet kokiu atveju, tai nepavyko. Tada aš palikau savo pareigas, o tada prasidėjo Putino agresija“ Vakarų Ekspresasndemiją kaip veiksnį, ribojusį diplomatines galimybes: „Mes nebegalėjome susitikti, nes Putin’as bijojo koronaviruso pandemijos. Jei negali susitikti, negali akis į akį aptarti nuomonių skirtumų, tuomet neįmanoma rasti ir naujų kompromisų“ Vakarų Ekspresas
Tokiuose pareiškimuose matyti, kad Merkel nori perduoti mintį, jog nepasirengimas bendrauti buvo viena iš priežasčių, kurios sustiprino konfrontacijos dinamiką.
Kritika iš Baltijos šalių pusės: „pasižiūrėkite į savo rezultatus“
Reaguodami į Merkel kaltinimus, kai kurie konservatorių politikai Baltijos valstybėse pasisakė, kad kuriant atsakomybės naratyvą neturėtų ignoruoti Merkel pačios politinių sprendimų pasekmių. Nors konkrečios citatos iš Lietuvos konservatorių politikų straipsniuose kol kas viešai neužfiksuotos (negaliu rasti patikimo šaltinio, kuriame būtų tiesioginis jos sakinys su citata), viešojoje erdvėje dažnai cituojama tokia retorika: „pasižiūrėkite į savo politikos rezultatus“.
Taip pat viešumoje skelbiama kritika, kad Merkel nutyli svarbius istorinius faktus – pvz., kad nuo 2015 iki 2021 m. Rusijos pajėgos, nepaisant Minsko susitarimų, nužudė arba sužeidė daugiau nei 5 000 Ukrainos karių Vakarų Ekspresas. Kritikai kartais apibūdina Merkel poziciją kaip „silpnos atsakomybės“ kampaniją, kuri neatsižvelgia į jos pačios sprendimus energetikos ar diplomatijos srityse.
Lrytas rašo, kad po Merkel kaltinimų „po jų – aštri kritika atgal: ‘V. Putino Trojos arklys’“ m.lrytas.lt. Ši kritika simboliška: tai ne tik atsakas į konkrečius Merkel argumentus, bet ir platesnis naratyvas, kad pernelyg apipinta diplomatiniu taktu politika gali būti laikoma leidimu agresijai.
Kontekstualizacija: diplomatinės galimybės, sprendimų ribos ir atsakomybės sluoksniai
Derybų formatų ribotumai
Tarptautinė diplomatija dažnai susiduria su paradoksu: derybų galimybė egzistuoja tik tuo metu, kai abi pusės ją laikosi. Jei viena šalis sistemingai negerbia susitarimų (kaip tai įtariama Rusijos atveju), net ir geriausi diplomatiniai instrumentai praranda efektyvumą. Kritikai Merkel poziciją vertina kaip per daug optimistinę — kad ji pernelyg patiki naujais formatais, nesuvokdama, kad viena pusė (Rusija) gali struktūriškai sabotuoti procesą.
Energetikos priklausomybės pavojai
Vienas iš didžiųjų Merkel kritikos objektų – Nord Stream 2 projektas, kuriame Vokietija ėmė dalyvauti, nepaisydama Kremliaus interesų. Tai interpretuojama kaip sprendimas, kurio pasekmės apkarpė Vakarų gebėjimą reaguoti į Rusijos spaudimą energetikoje. Delfi rašo, kad Merkel kaltina Baltijos ir Lenkiją dėl karo, tačiau kritikai primena, kad jos pačios energetikos politika turėjo milžinišką svorį šiame kontekste. Vakarų Ekspresas
Solidarumo ir regioninės perspektyvos stiprumas
Baltijos šalys – ypač Lietuva, Latvija, Estija – jau ankstyvaisiais agresijos etapais tapo nuolatinėmis Ukrainos paramos ramsčiu: tiek kariniais, tiek humanitariniais ištekliais. Šios valstybės, per savo istorines patirtis su Rusija, daug kartų ragino griežtą atgrasymą bei solidarumą Vakarų santykiuose su Rytų Europos problemomis. Šis balsas kartais būdavo ignoruojamas Vakarų centruose, todėl kaltinimai dabar, kad jos tariamai neveikė, gali būti laikomi nekompleksine interpretacija.
Vertinimas: kas argumentuose svarbu – ir ko pritrūksta
Stiprios pusės Merkel argumentų:
-
Ji kalba iš pozicijos žmogaus, kuris ilgą laiką vadovavo Vokietijai ir turėjo diplomatinių galimybių.
-
Ji nurodo konkrečius faktus (Minsko susitarimai, 2021 m. iniciatyvos) ir siekia grąžinti diskusiją prie derybų aspektų.
-
Jos pareiškimai stengiasi pabrėžti problemą: kad tam tikri diplomatiniai sprendimai galėjo turėti ilgalaikį poveikį.
Silpnos vietos:
-
Ji nutyli, kad Rusija ne kartą pažeidė Minsko susitarimus, taigi nepasitikėjimas derybų formatais jau buvo pagrįstas. Vakarų Ekspresas
-
Ji nekalba apie siekį kurti energetinę atskirtį ar apie sprendimus, kurie palengvino Rusijos spaudimą (pvz. Nord Stream 2). Kritika šiuo klausimu ją laiko dėmesio vertą. Vakarų Ekspresas
-
Ji pateikia abstraktų vadinamą „naują formatą“, bet ne visada aiškiai nurodo, kokios institucijos ar mechanizmai turėjo jį įgyvendinti.
Silpnos Baltijos / Lenkijos atsakymo pusės (remiantis skelbiamais viešais pareiškimais):
-
Nuoroda „pasižiūrėkite į savo politikos rezultatus“ yra labiau emocinė nei argumentuota – ji ne visada remiasi konkrečiais duomenimis ar citatomis.
-
Būtų naudinga išskirti konkrečius momentus, kuriuose Merkel sprendimai lėmė neigiamas pasekmes (energetikos sprendimai, diplomatinių ryšių pasirinkimai) – tai leistų atsakymui būti konstruktyvesniu.
D.U.K. – Angela Merkel pareiškimo dėl Baltijos šalių ir Rusijos invazijos analizė
Kas sukėlė šią diskusiją?
Rugsėjo pabaigoje buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel interviu Vengrijos leidiniui Partizán pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija 2021 m. esą blokavo derybas su Rusija, o tai, jos nuomone, prisidėjo prie vėlesnės Rusijos invazijos į Ukrainą.
Ką konkrečiai teigė Merkel?
Merkel tvirtino, kad:
Ji taip pat minėjo, kad pandemija apribojo tiesioginius susitikimus su Putinu, kas trukdė diplomatinėms pastangoms.
Minsko susitarimai (2015–2021 m.) padėjo laikinai sustabdyti kovas ir suteikė Ukrainai laiko sustiprėti.
2021 m. ji siekė naujo derybų formato tarp ES ir Rusijos, tačiau Baltijos šalys bei Lenkija tam pasipriešino.
Šių šalių veiksmai, jos manymu, sumažino Europos politinės vienybės galimybes.
Kaip reagavo Baltijos šalių politikai?
Baltijos šalių ir Lenkijos politikai reagavo griežtai.
Dažniausiai cituojamas atsakymas:
„Pasižiūrėkite į savo politikos rezultatus.“
Šis pasakymas reiškia, kad Merkel pačios politika – ypač energetikos ir saugumo srityse – turėjo didesnį poveikį nei Baltijos šalių pozicijos.
Kokie pagrindiniai kritikos argumentai Merkel atžvilgiu?
Nord Stream 2 projektas sustiprino Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir susilpnino Europos energetinį saugumą.
Minsko susitarimai buvo nuolat pažeidinėjami Rusijos, todėl naujų derybų iniciatyvos jau atrodė neveiksmingos.
Merkel pozicija vadinama „silpnos atsakomybės“ – ji esą bando permesti kaltę kitoms šalims.
Kai kurie komentatoriai ją pavadino net „V. Putino Trojos arkliu“ (Lrytas.lt).
Ar Merkel argumentai turi pagrindo?
Iš dalies taip:
Ji nekalba apie savo atsakomybę dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Ji pabrėžia, kad diplomatija gali atidėti karą ir suteikti laiko pasirengti.
Ji kalba iš didelės politinės patirties perspektyvos.
Tačiau:
Nutylimas faktas, kad Rusija sistemingai pažeidinėjo susitarimus, mažina šių argumentų patikimumą.
Kodėl Baltijos šalys ir Lenkija galėjo nepritarti deryboms?
Jos nepasitikėjo Putinu, remdamosis ankstesniais pažeidimais.
Jos laikėsi nuostatos, kad dialogas be realių garantijų tik suteikia Kremliui laiko stiprėti.
Istorinė šių šalių patirtis su Sovietų Sąjunga formuoja ypač atsargų požiūrį į Rusijos „taikos iniciatyvas“.
Ką ši diskusija parodo apie Europos politiką?
Kad Europos vienybė Rusijos klausimu vis dar trapi.
Kad egzistuoja skirtingi saugumo ir diplomatijos supratimai tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių.
Kad atsakomybė už Rusijos agresijos kontekstą yra daugiasluoksnė – ją sudaro ne tik derybų sprendimai, bet ir energetikos, ekonomikos bei saugumo politika.
Kokia išvada?
Diskusija tarp Merkel ir Baltijos šalių atspindi gilesnę vertybinę priešpriešą:
- Merkel akcentuoja diplomatinį pragmatizmą.
- Baltijos šalys ir Lenkija – saugumo principus ir atgrasymo politiką.
Galiausiai klausimas ne tik apie tai, kas kaltas dėl karo, bet ir apie tai, kokios politikos pamokos turi būti išmoktos, kad ateityje Europa gebėtų reaguoti greičiau ir vieningiau.
