Transporto sektorius Europos Sąjungoje tampa vis labiau geopolitikos, o ne tik ekonomikos klausimu. Karo Ukrainoje fone tiekimo grandinės, kurios anksčiau laiko savaime suprantamomis, virto strateginiais koridoriais. O žaliasis kursas, kuriuo buvo siekiama sumažinti išmetamąsias dujas, įgavo naują – saugumo prasmę.
Apie tai kalbėta Transporto inovacijų forumas, diskusijoje „Transporto politika europinėje darbotvarkėje: nuo žaliojo kurso iki geopolitinių iššūkių“. Dalyvavo Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas ir Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, diskusiją moderavo Roberta Salynė.
Žaliasis kursas – ne priešingybė saugumui
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad klaidinga tvarumą ir saugumą statyti į priešpriešą.
„Dažnai girdime, kad reikia rinktis: arba žalioji politika, arba saugumas. Iš tikrųjų žaliasis kursas ir yra saugumo politika. Jis nuo mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl – ir nuo geopolitinių rizikų“,– kalbėjo V.Sinkevičius.
Jo teigimu, nors transportas yra viena sudėtingiausių sričių, kur emisijos mažėja lėčiausiai, ilgalaikėje perspektyvoje būtent šis sektorius lems, ar Europa išlaikys technologinę lyderystę.
„Transporto elektrifikacija, alternatyvūs degalai, duomenimis pagrįstai sprendimai – visa tai yra dalis atsparumo. Saugumas ir tvarumas čia eina kartu“,– sakė europarlamentaras.
Jis priminė, kad šiuo metu transporto sektorius atsakingas už beveik ketvirtadalį ES emisijų, todėl jo transformacija yra būtina, net jei trumpuoju laikotarpiu tai keliais iššūkiais.
Infrastruktūra – naujasis atsparumo stuburas
Diskusijoje daug dėmesio skirta tam, kaip karas požiūris į infrastruktūrą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad kelių ir geležinkelių tinklai šiandien vertinami ne tik ekonominiu, bet ir karinio mobilumo aspektu.
„Transportas nėra patogus klausimas – tai mūsų atsparumo stuburas. Kai kyla krizė, būtent infrastruktūra lemia, kaip greitai galime reaguoti“,– sakė ministras.
Jo teigimu, Lietuvai ypatingai svarbu spartinti „Rail Baltica“ ir užtikrinti, kad keliai ir pasienio koridoriai būtų pritaikyti didesniems srautams.
„Kai labai geopolitinį kontekstą, lėtas judėjimas yra prabanga, kurį negalime leisti. Turime išmokti dirbti, lanksčiau, ir investuoti ne tik į asfaltą, bet ir į atsparumą“,– kalbėjo J.Taminskas.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ES direktyvos numato dideles investicijas į žalumą, realybėje kai kurie projektai stringa dėl biurokratinių ribojimų.
„Reikia daugiau finansinio lankstumo. Kartais saugumo poreikiai keičiasi greičiau nei ES biudžeto ciklai“,– pasakė jis.
Žaliasis kursas ir socialinė realybė
Diskusijoje nuskambėjo ir realistiškas perspėjimas: perėjimas prie elektromobilių ir mažataršio transporto negali būti aklas.
V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad daliai gyventojų žaliosios transformacijos kaštai tampa per dideli:
„Turime būti sąžiningi – ne visi gali sau leisti naują elektromobilį, ypač jei nėra pakankamai įkrovimo infrastruktūros. Negalime reikalauti iš žmonių to, ko sistema dar nepasiūlo“.
Jis priminė, kad vien Lietuvoje keliais – apie 1,6 mln. automobilių, jų daugelis – senesni nei dešimties metų.
„Per ketverius ar penkerius metus tokių skaičių nepakeisi. Žalioji transformacija turi būti laipsniška, o ne baudžianti“,– sakė V.Sinkevičius.
Duomenys – naujasis transporto kuras
Diskusijos metu R.Andziukevičiūtė-Buzė išskyrė kitą aspektą – skaitmenizaciją. Anot jos, tik efektyviai valdant galima pasiekti tiek ekonominį, tiek ekologinį efektyvumą.
„Jei kalbame apie tvarumą, pirmiausia labai kalbėti apie duomenis. Be jų nežinome, kur švaistome energiją, kur važiuoja tušti sunkvežimiai, kur galime sutaupyti. Duomenys yra naujos transporto kuras“,– pabrėžė J.Andziukevičiūtė-Buzė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau dalyvauja europiniuose projektuose, kuriuose diegiami realaus laiko mainai. Tokie sprendimai padeda mažinti emisijas, trumpinti stovėjimo laikus, planuoti srautą.
„Kalbėdami apie kelius, sveikinu kalbėti ir apie skaitmeninius kelius. Tai yra naujoji infrastruktūra, be kurios nebebus modernios logistikos“,– sakė ji.
Geopolitinė realybė verčia permąstyti prioritetus
Diskusijos dalyvių sutiko, kad šiuo metu ES transporto politikos balansuoja tarp trijų spaudimų: klimato tikslai, saugumo poreikių ir ekonominės konkurencijos. Kai kur šie prioritetai jau ima konfliktuoti – ypač kalbant apie ES biudžeto perskirstymą.
Kalbėta, kad gynybos išlaidos ir klimato projektai negali tapti vienas kito konkurentais. Jei finansavimas bus traktuojamas kaip nulinės sumos žaidimas, pralaimės abi pusės.
J.Taminskas pabrėžė, kad Europa turi „išmokti investuoti į infrastruktūrą, kuri vienu metu stiprina ir gynybą, ir tvarumą“. O V.Sinkevičius pridūrė, kad Europa nebegali sau leisti būti tik reguliuotoja – ji turi būti inovacijų kūrėja, nes kitaip rizikuoja prarasti pramonės konkurencingumą Azijos rinkoms.
Transporto politika tampa Europos stuburu
Diskusijos dalyviai sutarė, kad Europos transporto ateitį lems gebėjimas sujungti tris kertinius principus – tvarumą, saugumą ir konkurencingumą.
Klimato tikslai, karas ir technologinė revoliucija šiandien susilieja į vieną darbotvarkę, kurioje transporto tampa jungiamąja grandimi tarp politikos, ekonomikos ir visuomenės.
Kaip pastebėjo moderatorė R.Salynė, ši tema iš techninės srities virto politiniu stuburu: nuo to, kaip greitai ir protingai Europa prisitaikys, priklauso, ar ji liks ne tik žalia, bet ir stipri.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
