Įsitikinimas, kad virtuvės atnaujinimas turi kainuoti dešimtis tūkstančių eurų, pamažu nyksta. Dauguma gyventojų Lietuvoje mano, kad virtuvės renovacijai iš tiesų pakanka mažiau nei 5000 eurų, rodo naujausia apklausa. Maždaug 1 iš 5 apklaustųjų (22 proc.) nurodo, jog tam užtektų 1000–3000 eurų, iš esmės tiek pat (21 proc.) respondentų mano, kad virtuvę atnaujintų už 3001–5000 eurų, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.
Pasak specialistų, tokie rezultatai atspindi požiūrio pokytį – gyventojai vis dažniau skiria prioritetą apgalvotiems, ilgaamžiams ir praktiškiems sprendimams, pernelyg neišlaidaujant.
„Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojai namų virtuvės atnaujinimą mato ne kaip brangų projektą, o būdą pagerinti kasdienį gyvenimą. Pastebime, kad pirkėjai ieško sprendimų, kuriuose dera funkcionalumas, kokybė ir dizainas už prieinamą kainą. Tai aiškus ženklas, kad linkstame prie tvaresnių sprendimų, neperžengiant finansinio komforto ribų“, – sako „IKEA Lietuva“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.
Pasak jos, pirkėjai vertina kokybę, patvarumą, supranta ilgalaikę investicijų vertę, todėl dažniau yra linkę palaukti sau tinkamų virtuvės komponentų ir nepriimti skubotų sprendimų.
Tikėtųsi išleisti iki kelių tūkstančių eurų
Paklausti, kokią sumą norėtų skirti virtuvės atnaujinimui, jei turėtų galimybę, gyventojai irgi nelikę išlaidauti: 23 proc. respondentų nurodo 1000–3000 eurų intervalą. Pasak J. Juodzevičienės, pasiryžti pokyčiams, kurie yra susiję su mažesnio dydžio investicijomis, paprastai yra lengviau.
„Toks kelių tūkstančių eurų biudžetas leidžia pastebimai atnaujinti virtuvę – nuo patogesnių daiktų laikymo sprendimų iki pažangesnio apšvietimo ir naujų baldų ar jų fasadų. Svarbiausia – tinkamai suplanuoti biudžetą, kad būtų išvengta nereikalingų išlaidų“, – sako J. Juodzevičienė.
Pasak jos, tokia suma tinkama tiek mažiems pokyčiams, tiek ir didesnėms pertvarkoms virtuvėje. Kartais vos kelis eurus atsieinantys nedideli patobulinimai – pavyzdžiui, įvairių rakandų stalčiuose organizavimo sprendimai – gali įnešti juntamai daugiau tvarkos ir darnos, o nauji kabamieji šviestuvai ar po spintelėmis montuojamas apšvietimas – suteikti daugiau jaukumo ir patogumo.
Į mažiausią – 1000 eurų – kainos intervalą gali tilpti ir virtuvės spintelių ar fasadų keitimas, kainuojantis apie kelis šimtus eurų. Norintiems ekonomiškiausio sprendimo J. Juodzevičienė primena, kad bazinis virtuvės komplektas su kriaukle ir spintelėmis, be įrangos, gali kainuoti apie 300–400 eurų. Tais atvejais, kai keičiamos visos virtuvės spintelės, priklausomai nuo jų dydžio, pertvarka gali kainuoti ir apie tūkstantį eurų.
Ne didelės renovacijos, o tikslingi atnaujinimai
J. Juodzevičienė dalinasi, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų paskutinį didesnį pokytį savo virtuvėje įgyvendino per pastaruosius šešerius metus, o tai rodo, kad namų širdies – virtuvės – atnaujinimas išlieka prioritetu. Nemaža dalis gyventojų pažymi, kad paskutiniai pokyčiai jų virtuvėje buvo gana dideli: nuo naujų buitinės technikos prietaisų – orkaitės, šaldytuvo ar indaplovės – iki visiško virtuvės atnaujinimo su nauju išplanavimu, grindimis ar sienų apdaila. Tačiau nepaisant jau įgyvendintų atnaujinimų, gyventojai ir toliau nuolat galvoja apie įvairius smulkius pokyčius virtuvėje.
Kaip rodo tyrimas, 22 proc. respondentų artimiausiais metais planuoja atnaujinti savo virtuvę, daugiausia dėmesio skirdami geresniems daiktų ar kitų virtuvės įrankių laikymo sprendimams (13 proc.) ir buitinės technikos ar baldų keitimui (12 proc.). Šie rezultatai, anot J. Juodzevičienės, patvirtina, kad virtuvė išlieka viena prasmingiausių sričių investuoti, kai ieškoma gyvenimo kokybės ir funkcionalesnių namų.
„Maždaug vienas iš penkių gyventojų Lietuvoje artimiausiais metais planuoja bent minimalų virtuvės atnaujinimą. Gyventojai linkę rinktis mažesnius pokyčius vietoje didelio remonto ir ieško paprastų būdų, kaip virtuvę paversti dar funkcionalesne. Tai rodo ir gerai apgalvotą požiūrį į tam skiriamas investicijas“, – teigia J. Juodzevičienė.
Apie tyrimą
Internetinę apklausą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šių metų rugsėjį IKEA užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo po 1 000 asmenų iš trijų Baltijos šalių. Apklausos tema – virtuvė, jos tvarkymas ir iššūkiai, su kuriais gyventojai susiduria. Apklausa taip pat nagrinėjo valgymo ir maisto gaminimo įpročius bei tokius praktinius klausimus, kaip norą atnaujinti namų virtuvę.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepos mėn. Pernu (Estija). IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1 500 darbuotojų.
IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove. Skaičiuojama, kad per 2024 finansinius metus Baltijos šalyse veikiančiose IKEA parduotuvėse ir kitose aptarnavimo vietose apsilankė 6,7 mln. lankytojų.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
