Fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatė 2026–2028 m. biudžeto projekto vertinimą ir pateikė savo prognozes. Biudžeto projektas atitinka Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, tačiau matomos rizikos dėl biudžeto deficito ir skolos lygio. Fiskalinė institucija, rengdama projekcijas, atsižvelgia ir į įprastai priimamus sprendimus (tokius kaip papildomas pensijų indeksavimas ar spartesnis darbo užmokesčio viešojo sektoriaus darbuotojams didinimas), kurie nenumatyti 2027–2028 m. biudžeto projekte. Todėl fiskalinės institucijos ir biudžeto projekte pateiktos viešųjų finansų rodiklių projekcijos skiriasi.
„Mūsų prognozės rodo, kad jau 2028 m. valdžios sektoriaus skola gali pasiekti apie 51 proc. BVP arba padidėti daugiau nei 12 procentinių punktų, palyginti su 2024 metais. Skolos didėjimą lems ne tik augantis valdžios sektoriaus deficitas – reikšmingai prisidės ir avansiniai mokėjimai karinei įrangai įsigyti“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Skolos finansavimas tampa vis brangesnis
Skolos aptarnavimas valstybei tampa vis didesniu finansiniu įsipareigojimu. Jei dabartinė kryptis nesikeis, 2026 m. palūkanoms reikės apie 1 mlrd. eurų, o 2028 m. – jau apie 1,5 mlrd. eurų, arba maždaug 1,5 proc. BVP. Augantis skolos aptarnavimo poreikis mažina galimybes skirti papildomų išteklių švietimui, sveikatai ir kitoms viešosioms paslaugoms.
Kartą išaugusi valstybės skola linkusi išlikti aukštesniame lygyje
Finansų krizė parodė, kad valstybės skola gali išaugti labai greitai ir nebegrįžti į ankstesnį lygį. Sparčiai didinant gynybos finansavimą skolos sąskaita, matomas panašus scenarijus – skola kitais metais stipriai padidės, bet kils ir vėlesniu laikotarpiu.
„Lietuvos ekonomika – maža ir atvira, todėl stipresni išoriniai sukrėtimai gali dar labiau paspartinti skolos augimą. Net jei Mastrichto riba leidžia skolai didėti iki 60 proc. BVP. Lietuvai tai nebūtų saugu. Pasiekus šį lygį, pagal Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, skolą reikėtų mažinti, o užklupus ekonominiams ar kitiems sukrėtimams, valdžia turėtų mažiau erdvės reaguoti į krizines situacijas“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Po 2028 m. gali tekti griežčiau valdyti valdžios sektoriaus finansus
Iki 2028 m. Lietuva gali naudotis ES numatyta išlyga dėl gynybos išlaidų. Ji leidžia nuo Europos Tarybos patvirtinto išlaidų plano nukrypti iki 1,5 proc. BVP. Be papildomų ilgalaikių pajamų sprendimų, pasibaigus išlygai, po 2028 m. viešieji finansai gali susidurti su dideliais iššūkiais. Tvarių pajamų sprendimai turi būti priimti dar prieš 2028 m. Kitu atveju gali tekti staigiai mažinti deficitą, o tai paveiktų gynybos finansavimą, kitas viešąsias paslaugas ir investicijas.
Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir fiskalinės institucijos funkciją vykdančios Valstybės kontrolės prognozes rasite čia:
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24363
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
