Finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvaujantis Bukarešte vykstančiame aukšto lygio renginyje „Sanglauda 2027+“, pabrėžia Sanglaudos politikos svarbą ES konkurencingumui ir atsparumui didinti. Tačiau, susidūrus su Rusijos neišprovokuotu karu prieš Ukrainą, Sanglaudos politika taip pat turi reaguoti į naują geopolitinę realybę.
„Žvelgiant į ateitį ir ruošiantis naujam 2028-2034 m. ES finansiniam laikotarpiui, Lietuvai, kaip ES rytų pasienio valstybei, ypač svarbu, kad būtų skirtas papildomas finansavimas dėl kaimynystės su Rusija ir Baltarusija kylančių socialinių, ekonominių ir saugumo iššūkių. Saugumo ir atsparumo užtikrinimas Lietuvai yra ne tik prioritetas – tai esminė tvaraus augimo prielaida“, – sako viceministras J. Kizenevič.
Pasak viceministro, nors Lietuva visiškai pritaria ES finansinių interesų apsaugai, reikia vengti papildomos administracinės naštos.
„Mums reikia didesnio pasitikėjimo valstybėmis narėmis, kad pastangos būtų sutelktos į rezultatus, o ne į biurokratines procedūras“, – teigia viceministras.
Sanglaudos politika visada buvo ir yra pagrindinė Europos solidarumo, konvergencijos ir regioninio stiprinimo priemonė – kai Lietuva 2004 m. įstojo į ES, mūsų BVP vienam gyventojui sudarė 48 proc. ES vidurkio, o šiandien jis siekia 88 proc.
Tai daugiau nei statistika – tai gyvas įrodymas, kad Sanglaudos politika skatina realius pokyčius, stiprina mūsų regionus ir gerina žmonių gyvenimą. O šiandien ji taip pat turi reaguoti į naujas geopolitines, ekonomines ir socialines realijas.
Naujoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje Europos Komisija pasiūlė iš esmės pertvarkyti ES biudžetą, siekdama gerokai padidinti ES gebėjimą įgyvendinti pagrindines politikos kryptis ir spręsti naujus bei kylančius iššūkius. EK siūlo sujungti iki šiol atskirus instrumentus – Sanglaudos politikos, žemės ūkio, žuvininkystės, vidaus saugumo, socialinio klimato ir tarptautinio bendradarbiavimo (Interreg) – į vieną bendrą fondą.
Tai reikštų esminį struktūros pokytį – nuo kelių atskirų programų pereinama prie vieno integruoto plano, kuriame valstybės narės planuotų visas investicijas ir reformas kartu. Kiekviena valstybė rengtų vieną Nacionalinį ir regioninį partnerystės planą, apimantį nacionalinius, regioninius ir teritorinius skyrius.
Sanglaudos politika – tai ES politika, kurios tikslas yra mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp valstybių ir regionų bei skatinti darnią plėtrą visoje ES.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
