Marijampolės regiono forume dalyvavusi finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė pakartojo – Lietuva derybose su Europos Komisija sieks, jog ES rytų pasienio regionams, susiduriantiems su ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais dėl kaimynystės su Rusija ir Baltarusija, būtų numatytas papildomas finansavimas. Europos Komisija pateikė pirminius siūlymus dėl 2028–2034 m. Daugiametės finansinės programos bei Nacionalinio ir regioninio partnerystės (NRP) plano reglamento. Tai – pradinė derybų fazė, nuo kurios prasideda diskusijos dėl būsimos ES investicijų politikos po 2027 metų.
Pagal šiuo metu pateiktus pirminius skaičiavimus, Lietuvai būtų numatyta apie 14,2 mlrd. eurų, iš kurių apie 12,5 mlrd. eurų – sanglaudos politikai, žemės ūkio politikai ir kitoms sritims, 1,2 mlrd. eurų – saugumui ir migracijai, o 0,5 mlrd. eurų – Socialinio klimato fondui. Tačiau šie skaičiai dar nėra galutiniai ir priklausys nuo derybų eigos bei taikomų paskirstymo formulių.
„Nepaisant to, pasigendame pakankamo dėmesio rytų pasienio regionams, besiribojantiems su Rusija ir Baltarusija. Pasiūlyme kol kas numatoma tik papildoma finansinė parama per vidaus saugumo fondus, kurių paskirtis yra gana siaura. Derybų metu sieksime, kad pasienio regionų iššūkių problematika būtų pakankamai atspindėta finansiškai“, – sako viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė.
Naujoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Europos Komisija pasiūlė iš esmės pertvarkyti ES biudžetą, siekdama gerokai padidinti ES gebėjimą įgyvendinti pagrindines politikos kryptis ir spręsti naujus bei kylančius iššūkius. EK siūlo sujungti iki šiol atskirus instrumentus – Sanglaudos politikos, žemės ūkio, žuvininkystės, vidaus saugumo, socialinio klimato ir tarptautinio bendradarbiavimo (Interreg) – į vieną bendrą fondą.
Tai reikštų esminį struktūros pokytį – nuo kelių atskirų programų pereinama prie vieno integruoto plano, kuriame valstybės narės planuotų visas investicijas ir reformas kartu. Kiekviena valstybė rengtų vieną NRP planą, apimantį nacionalinius, regioninius ir teritorinius skyrius.
Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų reglamento pasiūlyme išskirti bendrieji ir specifiniai politikos tikslai yra gana platūs ir atliepia besikeičiančią demografinę, geopolitinę bei ekonominę situaciją. Sudaromos galimybės investuoti į pasirengimą krizėms ir nelaimėms, kritinės infrastruktūros pritaikymą atlaikyti grėsmes, demografinių iššūkių atliepimą, įskaitant darbo jėgos trūkumą ir netolygumus tarp kartų ir regionų.
„Finansų ministerija, kuri koordinuoja Lietuvos pozicijos dėl NRP plano reglamento rengimą, lapkričio mėnesį organizavo diskusijas su regionų atstovais bei socialiniais ekonominiais partneriais, kurių metu buvo pristatytas EK pasiūlymas dėl NRP planų ir buvo siekiama išgirsti dalyvių nuomonę dėl bendro plano struktūros, valdymo, reformų įtraukimo, atsiskaitymo už rezultatus modelio. Rengiant Lietuvos poziciją bus atsižvelgta į diskusijų metu pateiktas dalyvių įžvalgas“, – sako viceministrė.
Planuojama, kad lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje ši pozicija bus teikiama tvirtinti Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos posėdyje.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
