Daugiau nei dvidešimt Lietuvos verslą vienijančių organizacijų paragino nustatyti artimą Lenkijai dyzelino akcizo tarifą, taip eliminuojant dyzelino kainų skirtumą tarp valstybių.
Išplatintame bendrame verslo asociacijų laiške teigiama, kad atsižvelgus į dabartinį Vyriausybės siūlymą, Lietuvoje akcizas dyzelinui būtų didžiausias regione. Lenkija kitąmet planuoja išlaikyti esamą dyzelino akcizo lygį, kai Lietuva ketina jį dar labiau didinti – tai silpnins mūsų šalies degalų rinkos konkurencingumą, o tai turės neigiamų padarinių ekonomikai ir biudžeto pajamoms.
Atvirame laiške teigiama, kad 2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas Lietuvos ir Lenkijos degalinėse išaugo iki 10 centų už litrą. Dėl šio skirtumo dalis vežėjų dyzeliną piltis renkasi kaimyninėje valstybėje, o Lietuvos degalų rinka šiemet jau susitraukė 15 proc. Taigi, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio pajamos papildė Lenkijos biudžetą, o Lietuvai liko tik kelių nusidėvėjimas ir aplinkos tarša.
Matydama šią situaciją, Lietuvos verslo bendruomenė ne kartą ragino atsakingas valdžios institucijas siekti regioninio susitarimo su kaimyninėmis šalimis dėl degalų akcizų tarifų suderinimo, kuris leistų išvengti mokesčių pajamų migravimo į mažesnių tarifų šalis.
Vilties suteikė ir ankstesni Vyriausybės planai stabdyti suplanuotą dyzelino akcizų didinimą. Nuostata „stabdyti dyzelino akcizo didėjimą“ buvo įrašyta XX-osios Vyriausybės programoje, todėl Lietuvos verslo bendruomenę siūlymas nesilaikyti programos įsipareigojimo nustebino ir nuvylė.
Vyriausybės siūlymas dyzelino akcizą kelti nuosaikesniu tempu nėra geras sprendimas, nes net ir švelnesnis didinimas padidins dyzelino kainų atotrūkį tarp Lietuvos ir Lenkijos, o mūsų šalies vartotojams dyzelino kaina išaugs papildomais 4 centais už litrą. Degalai yra daugelio prekių ir paslaugų kainų sudedamoji dalis, todėl degalų kainų didinimas turės tiesioginį neigiamą efektą infliacijos augimui.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pakvietė, svarstant 2026 m. valstybės biudžeto projektą, įvertinti dyzelino akcizo didinimo pasekmes ir svarstyti racionalias alternatyvas.
Vienas iš sprendimų – nustatyti artimą Lenkijai dyzelino akcizo tarifą, taip eliminuojant dyzelino kainų skirtumą tarp valstybių. Šis sprendimas paskatintų tarptautinius vežėjus degalus vėl piltis Lietuvoje ir padėtų išvengti tolesnio kainų augimą kitąmet.
Kita alternatyva – svarstyti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, siekiant išlaikyti degalų pirkimą Lietuvoje. Toks akcizo grąžinimo mechanizmas būtų ypač parankus Lietuvai, kuri kasmet vis kelia degalų akcizus, kai kaimyninė Lenkija laikosi priešingos strategijos – žemais mokesčiais palaikyti itin konkurencingą degalų kainą.
„Raginame pažvelgti į mokesčių politiką ne kaip į trumpalaikį fiskalinį įrankį, bet kaip į strateginę ekonomikos stiprinimo priemonę. Lėtėjantis BVP augimas, mažėjantis eksportas ir investicijų srautas – tai signalai, kad atėjo laikas keisti kryptį. Subalansuota ir konkurencinga degalų akcizų politika gali sugrąžinti Lietuvos verslui konkurencingumą, sustiprinti šalies ekonomiką ir užtikrinti tvarius valstybės finansus“, – teigiama verslo asociacijų laiške.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėnesiais dyzelino pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos degalinėse krito apie 15 proc.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
