Prof. Dr. Ineta Dabašinskienė, Rector of Vytautas Magnus University
Kiekvienas naujas universiteto gyvenimo etapas reikalauja ne tik sprendimų, bet ir atminties. Žengdami į naują Vytauto Didžiojo universiteto raidos erą, norėtume pažvelgti atgal, kaip šis universitetas buvo pastatytas.
Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas nepriklausomybės aušroje, kai Lietuva dar tik mokėsi, ką reiškia laisvė: be garantijų ir išteklių, bet su aišku ryžtu būti kitokiam. Tai buvo vertybėmis pagrįstas pasirinkimas: kurti universitetą, pagrįstą atvirumu pasauliui, akademine laisve, pasitikėjimu žmogumi ir jo sąžine. Lietuvių diaspora tikėjo ir šiuo pasirinkimu – gal net anksčiau ir labiau įsitikinę nei daugelis Lietuvoje, nes išsaugojo universiteto kultūros atmintį ir laisvo mąstymo etaloną.
Kelyje Laisvieji menai
Tuo metu atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas buvo daugiau idėja, o ne institucija; daugiau pažadas nei garantija; labiau tikėjimas nei faktas. Pirmasis atkurto VDU rektorius, profesorius Algirdas Avižienis prisiminė, kad universitetas savo darbą pradėjo „nuo apdulkėjusios kreidos ir raštų sąsiuviniuose“, tačiau taip pat nubrėžė labai aiškią kryptį: investuoti ne į fasadus, o į žmogų – jo protą ir sąžinę. Centrinė projekto ašis buvo akademinė laisvė ne kaip privilegija, o kaip būtina laisvos visuomenės sąlyga. Savo inauguracinėje kalboje prof. Avižienis pabrėžė: „Pirmas ir svarbiausias uždavinys – sudaryti sąlygas visapusiškai įgyvendinti akademinės laisvės principą“ ir perspėjo, kad universiteto laisvės apribojimai visada signalizuoja apie gilesnes problemas: kultūrinį, ekonominį, demokratinį nuosmukį.
Išeivijos lietuviai ne tik išgirdo šią žinią, bet ir atpažino. Daugeliui jų universitetas buvo ne tik studijų vieta, bet ir civilizaciniai namai, ugdantys laisvus piliečius. Dėl šios priežasties Vytauto Didžiojo universiteto parama buvo ne tiek pagalba jaunai institucijai, kiek vertybėmis grįstas sprendimas: tikėjimas, kad nėra laisvos valstybės be laisvo universiteto. Šis įsitikinimas ypač ryškiai atsispindėjo diasporos rėmėjų požiūryje. Ilgus metus universitetą rėmę Julija ir Emilis Sinkiai pabrėžė, kad didžiausias tautos turtas yra ne gamtos ištekliai ar finansai, o išsilavinęs žmogus, turintis nusiteikimą ir galimybę dirbti bendram labui.
Ši moderni, į ateitį orientuota perspektyva tapo organiška VDU identiteto dalimi. VDU nuo pat pradžių išsiskyrė sąmoningu pasirinkimu eiti šiuo keliu laisvieji menai: visapusiškas, plataus spektro išsilavinimas, tarpdiscipliniškumas, gebėjimas derinti humanitarinius, socialinius, gamtos ir technologijos mokslus. Šią tradiciją stipriai įkvėpė JAV universitetų kultūra, kurią atnešė daugelis diasporos akademikų ir rėmėjų. Tai sukūrė VDU kaip netradicinį universitetą, atvirą diskusijoms ir kritiniam mąstymui: kažkas kitokio savo prigimtimi.
Laikui bėgant universitetas augo, plėtėsi ir stiprėjo. Šiandien VDU yra didelis, daugialypis universitetas, kuris rūpinasi inovacijomis, technologine pažanga, mokslo ir verslo sąveika, regionine ir tarptautine partneryste. Tačiau jam augant labai svarbu nepamiršti pagrindo, kuris neleidžia universitetui suklaidinti greitų sprendimų ir trumpalaikės naudos logikos.
VDU – Pasaulio lietuvių namai pokyčių akivaizdoje
Per dešimtmečius išeivijos parama VDU įgavo įvairias formas: stipendijas, akademinius mainus, vizitines profesūras, vardinius fondus. Universitetą rėmė ir toliau remia Lietuvių fondas, Kazickų šeimos fondas, Vydūno jaunimo fondas, Lietuvių tautinis fondas, Kanados lietuvių fondas, Broniaus Vaškelio fondas, Vytauto Čekanausko atminimui skirtas fondas, taip pat individualūs donorai ir šeimos, pvz Irene Birutė Jakowich, Liūtas and Françoise Mockūnas, and Romas and Emilija Sakadolskis. Šie vardai liudija ne skaičius, o ilgametį įsipareigojimą universitetui, jo misijai, gilų rūpestį Lietuvos ateitimi.
Natūralu, kad visų vardų ir gerų darbų neminėsime. Tačiau visi jie yra mūsų prisiminimuose ir širdyse – kaip žmonių, kurių įsitikinimas padėjo universitetui išlikti ištikimiems sau.
Šiandien mūsų laukia naujas epochinis poslinkis. Technologiniai pokyčiai vyksta greičiau nei bet kada anksčiau. Demokratijos visame pasaulyje tampa vis trapesnės. Netoliese siaučia karas, primenantis, kad laisvė ir taika nėra duotybė. Geopolitinės grėsmės verčia permąstyti valstybės, kultūros ir universiteto vaidmenį. Taigi universitetai turi vėl sugrįžti prie savo esmės ir vietoj rinkas ir trumpalaikes politines darbotvarkes aptarnaujančių institucijų būti vietos, išsaugančios žmogiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą atpažinti sudėtingus ryšius ir elgtis atsakingai šiuo istoriniu laiku.
Šiame kontekste ypač aktualūs VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus žodžiai, raginantys laikytis tikėjimo kaip „Didžiausias žmonijos stebuklas – noras keistis ir pareiga džiaugtis. Be jo neįmanoma išlikti. Be jo neįmanoma užuojauta ir supratimas tarp skirtingų žmonių bendram labui. Tai neleidžia užgesinti šviesos tunelio gale“.
Vytauto Didžiojo universitetas pradeda naują etapą, kuriame lyderystė nėra atsisveikinimas su praeitimi. Tai atsakomybės prisiėmimas išsaugoti tai, kas pastatyta tikėjimu, ir kartu ieškoti naujų funkcionavimo formų šiandieniniame pasaulyje. Mano – ir visos universiteto bendruomenės – pareiga – užtikrinti, kad VDU išliktų atviras pasauliui, išliktų ištikimas savo vertybėms, o akademinė laisvė, stiprus bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė būtų mūsų kasdienės praktikos dalis, o ne tik deklaracija.
Šiandieniniame pokyčių pasaulyje mums reikia naujų tiltų: ne tik paramos, bet ir bendrų idėjų, bendrų projektų ir abipusės atsakomybės už mūsų kuriamą akademinę ir pilietinę kultūrą.
Vytauto Didžiojo universitetas ir toliau siekia išlikti lietuvių diasporos namais: vieta, kur lietuviškoji tapatybė atsiveria į išorę, o ne užsidaro savyje. Tai mūsų bendras kūrinys, gimęs iš tikėjimo ir palaikomas tikėjimo. Ir tik bendru tikėjimu ji galės veikti ateityje, būti laisva, atsakinga ir žmogiška.
Šis tekstas yra tiek a Ačiū ir liudijimas, kad laisvasis universitetas yra ne praeities reliktas, o būtinybė ateičiai ir kad lietuvių diaspora buvo ir išlieka šio universiteto ramstis, jo bendrakūrėjai.
AČIŪ, visos VDU bendruomenės vardu.
Prof. Dr. Ineta Dabašinskienė
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
