Kapčiamiesčio poligono drama
Lietuvos gynybos strategijoje pastaruoju metu ryškėja naujas įtampos židinys – Lazdijų rajonas. Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus Kapčiamiesčio apylinkėse steigti naują, brigados dydžio karinį poligoną, vietos bendruomenė pakilo į kovą. Šiame ginče ryškią poziciją užėmė ir Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, viešai suabejojęs tokio projekto būtinybe ir stojęs į vietinių žmonių pusę.
Poligonas – strateginis Suvalkų koridoriaus raktas?
Oficialūs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovai argumentuoja, kad Kapčiamiesčio poligonas yra „gyvybiškai svarbus“ šalies gynybai. Planuojama, kad jis apims apie 14,6 tūkst. hektarų plotą Lazdijų rajone – strateginėje vietoje, vadinamajame Suvalkų koridoriuje, besiribojančiame su Lenkija ir Baltarusija.
Kariuomenės vadovybė pabrėžia, kad dabartinių devynių poligonų (tokių kaip Pabradė ar Rūdninkai) nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei, kuriamai nacionalinei divizijai bei atvykstantiems NATO sąjungininkams. Kapčiamiestyje vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių, o didžiosios pratybos vyktų apie penkis kartus per metus.
R. Žemaitaitis – „Poligonas yra perteklinis“
Tačiau ne visi politikai sutinka su tokiais planais. Remigijus Žemaitaitis, apsilankęs Kapčiamiestyje ir išklausęs gyventojų skundus, pareiškė, kad šio poligono steigimas yra perteklinis ir skubotas žingsnis. Jo teigimu, modernus karas Ukrainoje rodo, kad didžiuliai poligonai sunkiajai technikai tampa vis mažiau aktualūs, o prioritetas turėtų būti teikiamas dronų technologijoms, priešlėktuvinei gynybai ir mobilumui.
Politikas kritikuoja sprendimą kaip „buldozerio principu“ stumiamą konservatorių palikimą, kuris nebuvo tinkamai aptartas net valdančiojoje koalicijoje. R. Žemaitaitis pabrėžia, kad šis projektas ne tik kerta per žmonių turtinius interesus (numatyta apie 2 tūkst. privačių sklypų pėmimas visuomenės poreikiams), bet ir naikina unikalų gamtos kampelį.
Bendruomenė prašo pagalbos – nuo peticijų iki psichologų
Kapčiamiesčio bendruomenės reakcija yra vienareikšmiška – didžioji dauguma gyventojų planams nepritaria. Atliktos apklausos rodo, kad prieš poligoną pasisako net apie 89 proc. apklaustųjų. Žmonės baiminasi dėl triukšmo, krentančios nekilnojamojo turto vertės, apribojimų lankytis miškuose bei žalos turizmui ir gamtai.
Gyventojų kreipimasis į valdžios institucijas yra persmelktas emocinės įtampos. Bendruomenė atvirai prabilo apie patiriamą „traumą“ ir net kreipėsi pagalbos į psichologus, teigdama, kad žinia apie poligoną jų pašonėje sukėlė nuolatinį stresą ir nesaugumo jausmą. Peticijoje prieš poligoną pabrėžiama, kad Kapčiamiesčio giria priklauso „Natura 2000“ tinklui, o joje saugomos unikalios rūšys, tokios kaip kurtiniai, kuriems karinis triukšmas gali būti pražūtingas.
Vyriausybės atsakas ir komunikacinės klaidos
Nors premjerė Inga Ruginienė ir kiti valdžios atstovai tikina, kad poligonas taps „saugumo garantu“ visam regionui, jie pripažįsta, kad bendraujant su žmonėmis buvo padaryta klaidų. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius užsiminė apie „komunikacines klaidas“, kurios leido plisti baimei ir dezinformacijai.
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė taip pat negaili kritikos, teigdama, kad iki šiol nėra aiškių atsakymų, kodėl buvo pasirinkta būtent ši teritorija ir kokios buvo alternatyvos. Nors gyventojų turtui išpirkti žadama skirti apie 40 mln. eurų, žmonėms pinigai nėra svarbiausia vertybė – jie nori išlaikyti savo gyvenimo būdą ir protėvių žemę.
Kas toliau?
Šiuo metu projektas yra svarstymo stadijoje. Krašto apsaugos ministerija žada aktyvų dialogą su vietiniais ir tikina, kad pratybos nevyks nuolat, o teritorija liks prieinama grybautojams ir uogautojams ne pratybų metu. Visgi galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti 2026 m. pavasarį.
R. Žemaitaičio ir Kapčiamiesčio žmonių pasipriešinimas rodo, kad valstybės gynyba negali būti planuojama izoliuotai nuo piliečių gerovės. Tai taps rimtu iššūkiu naujajai valdžiai: kaip suderinti būtinus saugumo reikalavimus su demokratinės visuomenės teisėmis ir gamtosauga.
Informacijos šaltiniai:
-
LRT.lt: Kaunas ir Žemaitaitis mato skirtingai: ginčo epicentre – Kapčiamiesčio poligono ateitis.
-
Krašto apsaugos ministerija (KAM): VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
-
Peticijos.lt: Protestas prieš karinio poligono steigimą Lazdijų rajone (Peticija #P-87681).
-
77.lt: Lazdijų rajone steigiamas poligonas: gyventojų turtui išpirkti numatyta 40 mln. eurų.
(D.U.K.) ir atsakymai apie situaciją dėl planuojamo Kapčiamiesčio poligono
Kodėl poligoną nuspręsta steigti būtent Kapčiamiesčio apylinkėse?
Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija teigia, kad ši vieta yra strategiškai svarbi dėl savo geografinės padėties – vadinamojo Suvalkų koridoriaus. Tai kritinė zona šalies gynyboje tarp Lenkijos ir Baltarusijos sienų. Be to, šioje teritorijoje vyrauja valstybiniai miškai, o tai esą palengvina infrastruktūros kūrimą, lyginant su tankiai apgyvendintomis vietovėmis.
Ar gyventojai vis dar galės lankytis miškuose, grybauti ir uogauti?
Ministerija žada, kad poligonas nebus aklinai uždaryta teritorija. Teigiama, kad pratybos vyktų periodiškai (apie 5 kartus per metus), o ne pratybų metu gyventojai galėtų laisvai lankytis miškuose. Visgi vietiniai baiminasi, kad dėl karinės technikos judėjimo ir galimų apribojimų jų įprastas gyvenimo būdas bus negrįžtamai sutrikdytas.
Kaip poligono atsiradimas paveiks vietos gyventojų turtą?
Projektas apima apie 2 tūkst. privačių sklypų, kurie gali patekti į poligono zoną. Valstybė numato šį turtą išpirkti „teisinga kaina“ visuomenės poreikiams. Tačiau gyventojai baiminasi, kad jų nekilnojamojo turto vertė regione kris, o siūlomos kompensacijos nepadengs emocinių nuostolių prarandant protėvių žemę.
Kokią žalą poligonas gali padaryti gamtai?
Kapčiamiesčio giria yra unikali gamtinė teritorija, kurios dalis priklauso „Natura 2000“ tinklui. Gamtosaugininkai ir gyventojai nerimauja dėl didelio triukšmo pratybų metu, kuris gali išbaidyti saugomas rūšis (pavyzdžiui, kurtinius). Taip pat baiminamasi miško kelių gadinimo ir ekosistemos vientisumo suardymo statant karinę infrastruktūrą.
Ar yra galimybė, kad poligono steigimas bus atšauktas?
Šiuo metu vyksta aktyvus pasipriešinimas: renkamos peticijos, bendruomenė kreipiasi į Seimo narius ir psichologus. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, R. Žemaitaitis, siūlo šį projektą stabdyti kaip perteklinį. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti 2026 m. pavasarį, tad iki tol vyks politinės diskusijos ir gali būti koreguojamos projekto ribos arba sąlygos.
