Nors per dvejus metus dvigubai sumažėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos paveikė indėlių pelningumą, gyventojai ir toliau aktyviai naudojasi šia taupymo forma. Finansų ekspertai teigia, kad nors ECB palūkanų normų politika turi tiesioginės įtakos už indėlius mokamoms palūkanoms, pastarųjų dydį lemia ir kiti faktoriai.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad bankams nustatant už indėlius mokamų palūkanų normas, ši sąsaja yra tiesioginė, nors tikrai ne vienintelė.
„ECB sprendimai dėl bazinių palūkanų normų ne tik „vairuoja“ rinką, bet ir signalizuoja apie tam tikras ateities tendencijas. Tačiau tai – tikrai ne vienintelis faktorius, kuriuo remiasi bankai, nustatydami savo indėlių kainodarą, kuriai įtakos turi daugybė papildomų veiksnių – nuo makroekonominės aplinkos iki konkretaus banko veiklos ypatumų“, – sako J. Ivaška.
Kaip keitėsi indėlių palūkanos?
Aukščiausia pastarųjų metų bazinė indėlių palūkanų norma ECB buvo fiksuota 2023 m. rugsėjo pabaigoje, ją kilstelėjus 25 baziniais punktais nuo 3,75 iki 4 proc.
„Reaguojant į tai, jau kitą mėnesį EURIBOR – vidutinė palūkanų norma, už kurią didieji euro zonos bankai vieni kitiems skolina pinigus tarpbankinėje rinkoje – pasiekė 4,2 proc., didžiausią lygį net nuo 2009 m. pradžios. Tų metų spalį Lietuvoje gyventojų 1–2 m. trukmės indėlių vidutinės palūkanos siekė 3,98 proc., o lapkritį – 4,19 proc. 2024 m. pradžioje EURIBOR normai ėmus mažėti, iš paskos patraukė ir vidutinis Lietuvoje padedamų indėlių palūkanų dydis“, – pasakoja J. Ivaška.
Pastebima, kad bent jau artimiausiu metu už indėlius mokamų palūkanų augimo tikėtis nevertėtų. Pastarajame posėdyje 2025 m. gruodį ECB, kaip ir prognozuota, paliko jau pusmetį nepakeistas 2 proc. bazines indėlių palūkanų normas.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusių metų lapkričio mėnesį už naujai padėtus 1–2 m. trukmės terminuotus indėlius gyventojams vidutiniškai buvo mokamos 2,39 proc. palūkanos. Atskiruose bankuose galima gauti ir patrauklesnių pasiūlymų, ypač sutartis sudarant internetu. 6 mėn. trukmės EURIBOR praėjusių metų lapkričio mėnesį, priklausomai nuo dienos, svyravo tarp 2,11 ir 2,15 proc.
Palūkanos kinta, indėlių sumos nemažėja
J. Ivaška taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors vidutines Lietuvoje už indėlius mokamas palūkanas aiškiai galima susieti su EURIBOR pokyčiais, šių palūkanų mažėjimas iš esmės neveikia bendros kas mėnesį padedamų indėlių sumos.
„Nuo 2023 m. spalio kiekvieną mėnesį gyventojų naujai padedamų indėlių bendra suma Lietuvoje išliko maždaug tokia pat ir svyravo apie pusę milijardo eurų. Mažiausiai naujų indėlių – už bendrą 399,1 mln. eurų sumą – šiuo laikotarpiu buvo padėta 2024 m. kovo mėnesį. Daugiausiai, už 693 mln. eurų – tų pačių metų gegužę. 2025 m. lapkritį lietuviai naujų indėlių padėjo už 597,7 mln. eurų“, – skaičiuoja J. Ivaška.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius įsitikinęs, kad tai lemia indėlio, kaip finansinio taupymo instrumento, paprastumas, suprantamumas ir saugumas.
„Indėlių koncepcija lietuviui yra paprasta, pažįstama ir gerai suprantama – ypač lyginant su dinamiška ir nenuspėjama investicinių fondų, akcijų ar biržų rinka. Papildomo patrauklumo indėliams suteikia ir jų saugumas – kaip žinia, visi indėliai iki 100 tūkst. eurų sumos mūsų šalyje yra apdrausti. Tad nors indėlis negarantuoja didelės investicinės grąžos, akivaizdu, kad lietuviai šiuo instrumentu pasitiki ir juo noriai naudojasi“, – sako J. Ivaška.
Pasak eksperto, nors indėlis nelaikomas pelningu investiciniu instrumentu, galimybių gauti aukštesnes nei rinkos palūkanas papildomai suteikia konkurencinė kova, kai bankai siūlo ypatingas indėlių palūkanų sąlygas.
LB duomenimis, 2025 m. lapkričio pabaigoje bendra Lietuvos gyventojų padėtų indėlių suma siekė 27,15 mlrd. eurų.
