Po pirmųjų sausio savaičių, kurias Lietuvą sukaustė sniegas ir šaltis, šią savaitę orai keičiasi – sinoptikai prognozuoja temperatūrą apie nulį, atlydį ir lijundrą. Draudikai įspėja, kad šis atšilimas gali sukelti ne mažiau rūpesčių nei sniego pusnys, todėl būtina pasirūpinti saugumu.
ERGO Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas teigia, kad jau fiksuotas atvejis, kai nuo stogo nukritęs varveklis apgadino automobilį. Temperatūrai svyruojant aplink nulį ir tirpstant sniegui, tokie įvykiai tampa labiau tikėtini. Be to, tirpstantis sniegas tampa sunkesnis, todėl gali kelti grėsmę stogams, pavėsinėms, šiltnamiams ir lietvamzdžiams.
„Šiemet jau matėme nemažai žalų dėl sniego ir šalčio, tačiau staigus atlydys taip pat gali pridaryti nuostolių. Reikėtų nusikasti sniegą nuo stogų, balkonų ir kitų konstrukcijų, nes tirpstantis sniegas ar šlapdriba gali padidinti spaudimą ir pažeisti paviršius. Sniegą reikia valyti reguliariai, nelaukiant, kol jo susikaups daug“, – sako G. Matiukas.
Anot draudikų atstovo, sniego kastuvų dar nereikėtų slėpti, nes prognozuojami krituliai, todėl sniegas gali tirpti ir vėl stingti. Reikia būti pasiruošus įvairioms situacijoms.
G. Matiukas teigia, kad su žiema susiję draudžiamieji įvykiai klientams jau kainavo per 20 tūkst. eurų. Vidutinė žala siekė 780 eurų, 15 proc. daugiau nei pernai sausį-vasarį. Užfiksuoti atvejai, kai sniegas sulaužė šiltnamį, sugadino lietvamzdį, o šaltis apgadino duris. Pasitaikė ir chuliganizmo atvejų – sniego gniūžtė išdaužė langą.
Pernai žiema nebuvo tokia atšiauri, tačiau buvo stipraus vėjo ir audrų. Didelė dalis turto draudimo žalų buvo susijusios su šiomis stichijomis, o gyventojams atlyginta dešimtys tūkstančių eurų nuostolių.
G. Matiuko teigimu, atlydys kelia pavojų ne tik turtui, bet ir aplinkiniams. Krentantys sniego gniūžtės ir varvekliai gali sukelti traumas ar apgadinti automobilius. Į rizikas reikėtų žiūrėti rimtai.
Teisės firmos „Sorainen“ NT ir statybų teisės ekspertas Simonas Šlitas primena, kad už nukritusių varveklių, ledo ar sniego padarytus nuostolius atsako už pastato priežiūrą atsakingi asmenys. Daugiabučių atveju tai dažniausiai yra namus administruojančios įmonės arba gyventojų bendrijos. Už komercinių pastatų priežiūrą paprastai atsakingi jų savininkai ar nuomininkai.
„Žmonės, patyrę nuostolių ar sužalojimų dėl krentančių varveklių ar sniego, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Apsidraudusiems žalą atlygina draudimo bendrovės, o pastarosios regresu siekia atgauti sumą iš pastato administratoriaus ar savininko. Už netinkamą pastato priežiūrą taip pat gali būti skiriamos baudos: juridiniams asmenims – iki 3000 eurų, įmonių vadovams ar atsakingiems darbuotojams – iki 300 eurų. Būtina kuo skubiau pašalinti varveklius ir kitas grėsmes, atitverti pavojingas vietas ir pakabinti įspėjamuosius ženklus“, – pažymi S. Šlitas.
G. Matiukas pataria būti atsargiems ir pėstiesiems – stebėti, ar ant pastatų nekaba varvekliai, eiti toliau nuo pastatų ir nestatyti automobilių pavojingose vietose. Artimiausiomis dienomis taip pat reikėtų saugotis plikledžio.
