2025 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė kelias nutartis, kurios aiškiai apibrėžia ribas darbo santykiuose – nuo vadovų kadencijų ir interesų konflikto iki dvigubo apmokėjimo už darbą poilsio dienomis. Šie išaiškinimai aktualūs ne tik teisininkams, bet ir personalo specialistams, vadovams bei darbuotojams.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ darbo teisės ekspertė, teisininkė Brigida Bacienė ir teisininkas Domas Adolfas Gylys analizuoja svarbiausias 2025 m. LAT nutartis ir jų praktinę reikšmę.
Terminuota vadovo kadencija – ar tai darbo santykių pabaiga?
2025 m. kovo 27 d. nutartyje Nr. e3K-3-70-684/2025 LAT nagrinėjo savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo situaciją: pasibaigus penkerių metų kadencijai, kilo ginčas dėl darbo santykių pasibaigimo. Teismas pabrėžė, kad kadencijos pabaiga savaime nereiškia darbo santykių nutraukimo. Svarbus šalių susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo. LAT akcentavo, kad reikia vertinti šalių valią, elgesį ir darbo santykių raidą.
Ką tai reiškia praktikoje?
Terminuotos vadovo kadencijos pabaiga nebūtinai reiškia darbo santykių pabaigą. Darbdaviai turi aiškiai įforminti, ar tai laikinas, ar nuolatinis paskyrimas. Darbuotojai turėtų atidžiai vertinti pasirašomus dokumentus.
Interesų konfliktas ir lojalumas: kada darbas konkurentui tampa šiurkščiu pažeidimu?
2025 m. balandžio 10 d. nutartyje Nr. e3K-3-49-1120/2025 LAT analizavo situaciją, kai darbuotoja pradėjo dirbti konkuruojančioje įmonėje dar nepasibaigus darbo santykiams. Teismas atmetė poziciją, kad nekonkuravimo susitarimo nebuvimas leidžia laisvai rinktis darbą, ir akcentavo pareigą vengti interesų konflikto bei išlikti lojaliu darbdaviui. Interesų konfliktui konstatuoti pakanka objektyvios grėsmės darbdavio interesams.
Ką tai reiškia praktikoje?
Nekonkuravimo sutarties nebuvimas nereiškia leidimo veikti prieš darbdavio interesus. Sąmoningas interesų konfliktas gali būti pripažintas šiurkščiu pažeidimu.
Skirtingas atlyginimas po reorganizacijos – kada tai (ne) diskriminacija?
2025 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. 3K-3-93-1120/2025 LAT sprendė ginčą dėl nevienodo darbo užmokesčio po reorganizacijos. Teismas pabrėžė, kad atlyginimų skirtumas nebūtinai reiškia diskriminaciją. Svarbu, ar yra objektyvios priežastys ir ar darbdavys siekia suvienodinti sąlygas.
Ką tai reiškia praktikoje?
Reorganizacija nepateisina skirtingo atlyginimo be pagrindo. Tačiau pereinamieji laikotarpiai galimi, jei darbdavys skaidriai informuoja ir siekia suvienodinti sąlygas.
Funkcijų pertekliaus argumentas: kada tai realu, o kada – bandymas apeiti garantijas?
2025 m. birželio 5 d. nutartyje Nr. e3K-3-95-1249/2025 LAT vertino situaciją, kai darbdavys atleido darbuotoją dėl funkcijų pertekliaus, šiam nesutikus su mažesniu atlyginimu. Teismas apibrėžė, kad šis pagrindas taikomas, kai realiai keičiama darbo organizacija.
Ką tai reiškia praktikoje?
Jei funkcijų perteklius yra priedanga, tai rizikinga. Jei veikla realiai keičiama, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį.
Kada prasideda darbo santykiai: atranka, dokumentai ir realus susitarimas
2025 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-108-1120/2025 LAT nagrinėjo, ar darbdavio veiksmai reiškia, kad darbo sutartis jau yra sudaryta. Teismas priminė, kad darbo sutartis gali būti pripažinta ir be formalaus dokumento, tačiau tam reikia galutinio susitarimo dėl būtinųjų sąlygų.
Ką tai reiškia praktikoje?
Ikisutartiniai veiksmai nereiškia, kad darbuotojas įgyja darbo sutarties teises ir pareigas. Kol nėra galutinio susitarimo, darbdavys gali nutraukti atranką.
Dvigubas atlyginimas už darbą poilsio dieną: svarbiausia – kieno iniciatyva?
2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje Nr. e3K-3-128-1120/2025 LAT analizavo, kada priklauso dvigubas atlyginimas už darbą poilsio dienomis. Teismas išaiškino, kad dvigubas atlyginimas taikomas, kai darbas poilsio dieną atliekamas darbdavio sprendimu ar jo interesais. Svarbu, kas inicijavo grafiko pakeitimą.
Ką tai reiškia praktikoje?
Darbdaviams būtina fiksuoti grafiko keitimo motyvus ir iniciatorių. Darbuotojai, inicijavę pakeitimus, negali tikėtis dvigubo atlygio.
Šios LAT nutartys rodo, kad teismas skiria dėmesį šalių elgesiui, lojalumui ir skaidrumui. Darbdaviams tai signalas atnaujinti vidaus tvarkas, o darbuotojams – atidžiau vertinti savo pasirinkimus.
