Pavasario sėja – kaip starto linija: vieni laukia pirmo sausesnio savaitgalio ir „šauna“ į laukus, kiti dar skaičiuoja, ar verta tempti iki šiltesnės dirvos. Kaip ir kasmet, orų prognozės žada permainingą pavasarį, o grūdų rinka nervinga – kainos svyruoja, sprendimų klaidos brangsta.Tačiau vienas sprendimas gali būti priimtas be spėlionių – iš anksto įvertinti, ar turima (perkama) ūkinė sėkla iš tiesų gyvybinga ir tinkama sėjai.
Ūkinė sėkla gali atrodyti nepriekaištinga: laikyta „kaip priklauso“, net pirkta „iš patikimų rankų“, tačiau realybėje – turėti silpnesnį daigumą ir nevienodą dygimą. Lauke tai virsta „plikomis salomis“, o tada jau per vėlu ginčytis su pavasariu. Todėl prieš sėją verta pasirinkti paprastą sprendimą – atlikti sėklų daigumo tyrimą, kuris leidžia įvertinti sėklos gyvybingumą ir padeda išvengti netikėtų nuostolių dar iki pirmo išvažiavimo į laukus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) kviečia žemdirbius elgtis ūkiškai – iš anksto išsitirti turimos ar perkamos grūdų sėklos daigumą.
Inovatyvus sėklų daigumo nustatymas
LŽŪKT laboratorijoje, pasitelkiant vokišką technologiją, vos per kelias dienas galima sužinoti turimos ar perkamos ūkinės sėklos daigumą ir dygimo energiją, įvertinti deformuotas šaknis ar mirusias sėklas. Tyrimai atliekami šioms kultūroms: kviečiams, kvietrugiams, rugiams, miežiams, avižoms, pupoms, žirniams, sojoms, rapsams, garstyčioms ir saulėgrąžoms.
Kad sprendimus būtų lengviau priimti praktiškai, ūkininkams sukurtos ir sėklų normos skaičiuoklės. Viena jų – IKMIS portale.
Į skaičiuoklę reikia įrašyti: 1000 -čio grūdų masę (g), sėklų normą (mln./ha), sėklų švarumą (%) ir daigumą (%). Tuomet automatiškai apskaičiuojama sėklų ūkinė vertė (%) ir pateikiama rekomenduojama sėklų norma sėjai (kg/ha). Visus šiuos parametrus taip pat galite nustatyti ir LŽŪKT laboratorijoje.
Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas
Pasak LŽŪKT laboratorijos vedėjos Linos Šmakovienės, šiuolaikiniai tyrimai leidžia gauti rezultatą greičiau, nes sėklos nėra tradiciškai daiginamos. Jų kokybė nustatoma pagal Vokietijos įmonės ,,Seedalive“ greitąjį sėklų kokybės tyrimą, sukurtą remiantis tarptautine ISTA (International Seed Testing Association) metodika.
Šios technologijos patikimumas grindžiamas tuo, kad per kelias valandas gaunami sėklų kokybės duomenys yra sutikrinami su realiu daigumu, o kiekvienas testas pildo duomenų bazę – taip, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir „didžiuosius duomenis“, prognozės tampa vis tikslesnės.
„Sėklų kokybės nustatymas susideda iš dviejų etapų: inkubavimo ir matavimo. Sėklos specialiose plokštelėse užpilamos atitinkamais kiekiais individualiu testų rinkiniu (reagentu), tuomet inkubuojamos. Šis procesas vyksta 21 ±2 oC aplinkos temperatūroje, tamsoje ir priklauso nuo sėklų. Pavyzdžiui, grūdinėms kultūroms jis trunka 4 valandas, žirniams –3. Po nustatyto laikotarpio inkubavimo plokštelės išimamos, tirpalai nuo sėklų pipetuojami į matavimo plokšteles. Sėklų gyvybingumą parodo tirpalo spalvos pokyčiai. Sakykime, balta spalva rodo, kad sėkla negyva, mėlyna – gyvybinga, o rausva – linkusi į senėjimą. Matuojame pavienių sėklų spalvos pokytį, kuris siejamas su daigumu. Vėliau, naudodami dirbtinį intelektą, prognozuojame šaknų dygimą, normalų ir nenormalų dygimą bei jo greitį“, – apie tyrimų niuansus pasakoja Lina Šmakovienė.
Sveikos ir stiprios sėklos nekeičia spalvos (mėlyna spalva), prastenės kokybės sėklos pakeičia spalvą į rausvą, o skystyje esančios mirusios sėklos ar visai nedaigios pakeičia spalvą į baltą. Spektometru nuskaičius plokštelės atspalvius, dirbtiniu intelektu rezultatai gaunami vos per kalias minutes. Testo privalumai: greitis, objektyvumas, draugiškas aplinkai, patikimas.
LŽŪKT laboratorijos vedėjos teigimu, ūkininkui el. paštu atsiunčiamas sėklų kokybės vertinimas – sugeneruota ataskaita, kurioje procentiškai nurodytassėklų daigumas, jų dygimo energija, deformuotos ir/ar mirusios sėklos šaknys. Pagal gautus rezultatus galima tiksliai nusistatyti sėklos sėjimo normą, nuspręsti, ar sėklą parduoti, sandėliuoti ar sėti. Žinoma, ūkininkams paranku pasitikrinti, ir kokios kokybės sėklą perka.
„Sėklų kokybės nustatymo protokole žemdirbiai ras gautų rodiklių išaiškinimus. Vienas svarbiausias rodmuo – normalus daigumas, žymimas NG. Šis rodmuo naudojamas apskaičiuojant sėklų ūkinę vertę“, – informuoja LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė.
Primename, sėjai geriausiai tinka gerai išvalyta ir geros ūkinės vertės javų sėkla, kurios daigumas ne mažesnis kaip 85 proc., švarumas – 98 proc., sėklų drėgmė ne didesnė kaip 15 proc. Sėkla turi būti pakankamai stambi, kuo mažiau pažeista patogenų. Tokių sėklų dygimo energija gera, jos greitai sudygsta, susiformuoja vienodesnis pasėlis.
Ėminio paėmimas ir pristatymas į LŽŪKT laboratoriją
Į LŽŪKT laboratoriją reikia pristatyti ne mažiau 0,5 kg sėklų ėminio, kuris turi būti paimtas iš tipinės aruodo vietos. Labai svarbu, kad sėklos būtų ne daugiau 15 proc. drėgnumo, švarios, nebeicuotos. Ėminys pristatomas popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose. Pavyzdžiui, grūdinių sėklų daigumas, dygimo energija, mirusios sėklos, nenormalios šaknys yra nustatomi iš 240 sėklų, tuo tarpu žirnių – iš 216 sėklų.
Sėklų ėminį į LŽŪKT laboratoriją galima pristatyti patiems (Stoties g. 7, Akademija, Kėdainių r.) arba siųsti per kurjerį. Taip pat sėklų ėminį galima pristatyti į LŽŪKT biurą, tuomet konsultantai pasirūpintų jo išsiuntimu į laboratoriją.
Beje, pavasario sezonui taikoma speciali kaina – 49 Eur + PVM. Pristačius 5 ėminius ir daugiau, taikoma 10 proc. Nuolaida.
Taip pat galima nustatyti 1000 grūdų svorį, sėklos švarumą, drėgmę.
Dėl ėminių pristatymo kreipkitės į LŽŪKT laboratoriją: +370 682 38 503 el. p.: [email protected] . O jei turėsite klausimų dėl tyrimų parametrų, išdėstytų protokole, pasikonsultuokite su vyr. augalininkystės specialiste Giedre Masliukoviene, tel. Nr. +370 612 72 970.
Sėklų daigumo tyrimas – nedidelė investicija, kuri gali padėti išvengti didelių nuostolių. LŽŪKT laboratorijoje iš anksto įvertinkite turimos ar perkamos sėklos kokybę, kad sėklos normą pasirinktumėte tiksliai, o riziką dėl netolygaus sudygimo ir išretėjusių pasėlių sumažintumėte iki minimumo.
Autorė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT vyr. redaktorė, agroakademija.lt
