2026 m. vasario 6 d. Seimo narys Audrius Radvilavičius išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame kritikavo aplinkos ministro veiksmus ir pareiškimus.
A. Radvilavičius teigia, kad ministro viešojoje erdvėje paskleisti teiginiai apie svarstymus Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir apie jį, kaip komiteto narį, yra rimti kaltinimai, grindžiami prielaidomis ir interpretacijomis, o ne faktais. Tokie pareiškimai, pasak Seimo nario, vertintini kaip neatsakingas politikavimas ir asmeninis užsipuolimas, turintis šmeižto požymių.
A. Radvilavičius pabrėžia, kad jo pozicija dėl Miškų įstatymo yra vieša, nuosekli ir argumentuota, grindžiama teisėkūros principais, ekspertinėmis išvadomis bei viešojo intereso apsauga.
Seimo narys pažymi, kad ministro vieši pareiškimai, peržengiantys jo kompetencijos ribas, vertintini kaip neetiška ir galimai neteisėta spaudimo forma. Jis primena, kad aplinkos ministras, kaip Vyriausybės narys, yra atskaitingas Ministrei Pirmininkei, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui, tačiau ministro kompetencijai nepriklauso viešai vertinti ar komentuoti Seimo narių pozicijų dėl konkrečių įstatymų. Tokia praktika, A. Radvilavičiaus nuomone, prieštarauja valdžių atskyrimo principui, parlamentarizmo logikai ir demokratinės valstybės politinei kultūrai.
A. Radvilavičius teigia, kad ministro retorika bei pastarojo meto sprendimai ministro komandoje, įskaitant viceministro atleidimo aplinkybes, kelia pagrįstų klausimų dėl darbo organizavimo ministerijoje ir verčia suklusti. Jis pabrėžia, kad miškų politika yra strateginė valstybės sritis, tiesiogiai susijusi su aplinkos apsauga, regionų ateitimi ir visuomenės interesu, todėl ji negali būti formuojama ignoruojant šios srities ekspertų ir atsakingų pareigūnų kompetencijas.
A. Radvilavičius ragina ministrą grįžti prie konstruktyvaus dialogo ir užtikrinti miškų politikos svarstymo proceso skaidrumą, taip pat atkurti visavertį ir pagarbų bendradarbiavimą su parlamento komitetu. Jis teigia, kad jei ministras disponuoja faktais apie galimus neteisėto poveikio mėginimus parlamentiniams svarstymams ar teisėkūros procesams, jis privalo nedelsdamas kreiptis į atsakingas institucijas.
Seimo narys išreiškia įsitikinimą, kad politinės diskusijos demokratinėje valstybėje turi būti grindžiamos faktais, skaidrumu ir argumentais, o ne asmeniniais puolimais ar reputacijos menkinimu.
