Parko bibliotekoje pavasaris šiemet atkeliavo ne tik su šviesa už lango, bet ir su subtilia, iš šiaudų gimstančia harmonija.
Čia eksponuojami tautodailininkės Nijolės Stankevičienės rišti šiaudiniai sodai – lengvi, ore tarsi alsuojantys kūriniai.
Šiaudiniai sodai – daugiau nei dekoracija. Tai savitas pasaulio modelis, kuriame susijungia dangus, žemė ir žmogaus vidinė būsena.
Viršus simbolizuoja aukštybes ir dvasinį pradą, apačia – žemišką tvirtumą, o centre susitelkia gyvybės energija.
Ne veltui nuo seno sodai kabėdavo svarbiausiose namų vietose – virš šventinio stalo, jaunųjų ar kūdikio lopšio. Tikėta, kad jie saugo, ramina, neša gerovę.
Šios tradicijos gyvybingumą šiandien liudija ir pati autorė. N. Stankevičienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos bei Dangaus sodų asociacijos narė, kiekviename savo kūrinyje subtiliai jungia senąsias tradicijas ir asmeninę kūrybinę patirtį.
Ne mažiau ypatingas ir pats kūrimo procesas, kurį lankytojai turėjo galimybę pažinti iš arčiau. Parko bibliotekoje vyko edukacija senjorams, kurią vedė pati parodos autorė. Tai buvo reta proga ne tik išgirsti apie sodų simboliką, bet ir savo rankomis prisiliesti prie šio trapios estetikos amato.
Edukacija ir paroda susiliejo į vientisą vieningą patirtį – stebėjimas, klausymasis ir kūrimas tapo gyvu susitikimu su tradicija – ramiu, įtraukiančiu.
Ant stalų sugulė šiaudai, siūlai, žirklės, o ore pasklido lengvas šnaresys ir smalsus šurmulys.
N. Stankevičienė kantriai rodė, taisė, padrąsino – čia nebuvo skubėjimo ar įtampos, svarbiausia tapo pats procesas.
Kiekvienas dalyvis žingsnis po žingsnio mokėsi rišimo pagrindų: kaip taisyklingai verti šiaudą, išlaikyti proporcijas.
Dirbtuvių pabaigoje kiekvienas išsinešė ne tik savo rankomis sukurtą mažą sodą ar jo fragmentą. Net ir nedideli pirmieji kūriniai suteikė pasididžiavimo ir džiaugsmo.
Kviečiame užsukti į Parko biblioteką, kur šiaudiniai sodai bibliotekos erdvėse suksis iki balandžio mėnesio pabaigos, kviesdama stabtelėti ir pasigrožėti šiaudinių sodų harmonija.
