Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, parengė ir teikia derinti Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimo projektą. Plane iki 2030 m. numatytos naujos priemonės, skirtos Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų – azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių – kiekiui mažinti, aplinkos oro kokybei gerinti, siekiant greičiau pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatytus aplinkos oro taršos mažinimo tikslus.
Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais nacionalinės oro teršalų apskaitos naujaisiais duomenimis, 2024 m. Lietuvos įsipareigojimai sumažinti aplinkos oro taršą buvo įvykdyti 4 teršalams iš 5: nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), sieros dioksido (SO2) ir kietųjų dalelių (KD2,5). Nepasiektas tik azoto oksidų (NOX) išmetimams nustatytas sumažinimo tikslas.
Mažinant išmetamą azoto oksidų kiekį, nuo 2020 m. tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo azoto oksidų išmetimams nustatyto 2030 m. tikslo atsiliekama 6,4 proc. Mažinant išmetamą nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, nuo 2030 m. tikslo atsiliekama taip pat 6,4 proc. Nors šiems tikslams pasiekti priemonės suplanuotos ir įtrauktos į 2024 m. pakeistą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, tačiau pastaraisiais metais šalyje stebimas lakiųjų organinių junginių turinčių produktų sunaudojimo pramoniniuose procesuose ir namų ūkiuose bei atitinkamų veiklų apimčių augimas. Dėl to kyla rizika, kad 2030 m. bus nepasiektas nemetaninių lakiųjų organinių junginių sumažinimo įsipareigojimas.
2024 m. į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos duomenis, didžiausią azoto oksidų kiekį išmetė sunkvežimių ir autobusų transportas – 26 proc., lengvųjų automobilių transportas – 18 proc., taip pat viešosios elektros ir šilumos gamybos sektorius – 14 proc. Daugiausia nemetaninių lakiųjų organinių junginių 2024 m. išmesta vartojant dažus pramonėje ir namų ūkiuose – 21 proc., gaminant ir sandėliuojant naftos produktus – 18 proc., deginant kurą namų ūkiuose – 16 proc. Už šių teršalų kiekio išmetimo mažinimą atsakingos Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, todėl itin svarbu atsakingoms valstybės institucijoms rasti efektyvius sprendimus, siekiant sumažinti nacionalinę oro taršą.
Šiuo metu galiojantį Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuriame numatytos 27 priemonės, apimančios taršiausius sektorius (energetiką, žemės ūkį, pramonę ir transportą, namų ūkius), siūloma papildyti dar 6 naujomis priemonėmis.
Siekiant sumažinti azoto oksidų išmetimus, siūloma nustatyti papildomas finansines paskatas keisti energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamus esamus vidutinius kurą deginančius įrenginius (1-50 MW) naujais (pradėti eksploatuoti 2018 m. gruodžio 20 d. ar vėliau), kuriems taikomi aukštesni į aplinkos orą išmetamų teršalų standartai.
Mažinant transporto priemonių skleidžiamą taršą azoto oksidais ir gerinant oro kokybę, siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatant didesnes baudas už transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, arba su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimą.
Siekiant mažinti žemės ūkio skleidžiamą taršą amoniaku, siūloma apsvarstyti mineralinių trąšų apskaitos reglamentavimo tobulinimo poreikį.
Taip pat siekiant sumažinti stacionariųjų taršos šaltinių skleidžiamą taršą nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais, azoto oksidais ir amoniaku, siūloma peržiūrėti ir pakeisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, padidinant mokesčio tarifus už šių teršalų išmetimus į aplinkos orą. Šis žingsnis skatintų pramonės sektorių investuoti į švaresnes technologijas, mažinti taršą ir prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.
Taršai nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais pramonėje sumažinti siūloma numatyti finansines paskatas ūkio subjektams įgyvendinti gamybos technologijos modernizavimo priemones, taršos mažinimo priemonėms taikyti.
Be to, ieškoma papildomų finansavimo galimybių Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonėms įgyvendinti.
Numatoma tęsti ir šiuo metu taikomas sėkmingas priemones – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biodujų iš mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų jėgainėms įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.
Plano uždavinius įgyvendinti padės ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKSVP) priemonės – 57 esamos ir 20 planuojamų. Siekiant nekartoti NEKSVP suplanuotų priemonių, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra pateiktos tik nuorodos į jas.
Pasiūlymus ir pastabas dėl plano projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gegužės 11 d.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimus tvirtins Vyriausybė.
