Lietuvos verslo konkurencingumas ir regionų plėtra neatsiejami nuo energetikos sektoriaus sprendimų. Apie tai kalbėta susitikime su LR Energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, kuriame aptarti verslui aktualūs elektros kainų, tiekimo stabilumo ir atsinaujinančios energetikos plėtros klausimai.
Susitikime Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje dalyvavo Lietuvos PPAR asociacijos prezidiumo nariai, ministras Žygimantas Vaičiūnas, viceministras Gabriel Gorbačevskij bei patarėja Laima Nagienė. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – KPPAR) bendruomenei atstovavo ir verslui aktualius klausimus kėlė KPPAR viceprezidentas Evaldas Sauliūnas bei generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius.
Energetika yra vienas iš kertinių Lietuvos ir jos regionų verslo sektorių, turinčių tiesioginę įtaką šalies ekonomikos konkurencingumui ir augimui. Patikimi, tvarūs ir už prieinamą kainą tiekiami energijos ištekliai leidžia įmonėms efektyviau planuoti savo veiklą, mažinti kaštus ir investuoti į inovacijas. Energetikos plėtra, ypač atsinaujinančių išteklių srityje, skatina verslus diegti naujas technologijas, didinti gamybos efektyvumą ir prisidėti prie žalesnės ekonomikos kūrimo. Verslui itin svarbu užtikrinti stabilų elektros tiekimą ir konkurencingas kainas, nes tai padeda išlaikyti darbo vietas ir pritraukti užsienio investicijas.
XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytos priemonės: apsaugoti nuo energetikos įmonių manipuliavimo paslaugų kainomis, suteikti daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui VERT, nukreipti lėšas elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų kokybei bei patikimumui didinti, skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką ir elektros kaupimo įrenginių plėtrą.
Susitikimo metu KPPAR viceprezidentas E. Sauliūnas, pateikdamas praktinius argumentus, paaiškino, kokį poveikį elektros energijos kainos daro pramonės įmonių konkurencingumui ir net jų likvidumui. Jis pateikė pavyzdžių, rodančių, kad dėl augančių energijos kainų ir „žaliojo kurso“ mokesčių Lietuvos įmonėms tampa vis sudėtingiau konkuruoti tarptautinėse rinkose, tuo metu kai kurios ne ES šalys įgyja reikšmingą konkurencinį pranašumą Lietuvos ir visos Europos rinkose.
Jis pristatė informaciją apie Vokietijos vyriausybės siūlomą mechanizmą, pagal kurį iki 2029 m. būtų subsidijuojamos daug energijos vartojančių pramonės šakų elektros sąnaudos. Planuojama, kad mechanizmas galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2026 m. pradžios. Tokia priemonė leistų stiprinti pramoninę bazę ir užtikrinti įmonių konkurencingumą.
Lietuvos ekonomika, stipriai priklausoma nuo eksporto, jau dabar susiduria su geopolitinio neapibrėžtumo keliamais iššūkiais. Pagrindinių Vokietijos analitinių centrų, įskaitant valstybinę Vokietijos energetikos agentūrą, pasiūlymuose numatyta maždaug 2 000 įmonių taikyti 5 ct/kWh elektros energijos kainą. Todėl Lietuva, siekdama išsaugoti verslus, ypač daug elektros energijos vartojančias pramonės įmones, galėtų svarstyti analogiško subsidijų mechanizmo įdiegimą, numatant jo finansavimą valstybės biudžete bei taikant lengvatas elektros tinklų mokesčiams.
Skelbiama, kad Vokietijos derybos su Europos Komisija dėl vadinamosios „pramonės elektros energijos kainos“ yra pasiekusios baigiamąjį etapą. Siūloma ir Lietuvoje ieškoti galimybių taikyti subsidijų modelį, nustatant 5 ct/kWh tikslinę elektros kainą energetikai imlioms pramonės šakoms. Subsidijos galėtų padengti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytos ribos, diferencijuojant paramos intensyvumą pagal suvartojamos elektros energijos kiekį.
KPPAR generalinis sekretorius R. Varkulevičius susitikime kalbėjo apie energijos kainų pagrįstumą ir būtinybę sudaryti įmonėms realias galimybes jas peržiūrėti. Jis pažymėjo, kad dalis įmonių 2022 m. rudenį pasirašė ilgalaikes elektros ir dujų tiekimo sutartis, fiksuodamos kainas. Įmonių teigimu, sutartyse buvo numatyta galimybė kainas peržiūrėti kas pusmetį, tačiau riziką dėl fiksuoto kainų lygio jos prisiėmė pačios.
2023 m. rinkos kainoms reikšmingai sumažėjus, įmonės ne kartą inicijavo derybas su tiekėjais. Vis dėlto, jų teigimu, komunikacija su kai kuriais tiekėjais išlieka sudėtinga, o tarifai peržiūrimi minimaliai ir dažniausiai su sąlyga, kad sutartis būtų pratęsta ilgesniam laikotarpiui. Dėl griežtų netesybų sąlygų įmonės neturi realios galimybės nutraukti sutarčių, todėl yra priverstos energiją pirkti už anksčiau užfiksuotą kainą, nors situacija rinkoje ženkliai pasikeitė.
Buvo kreiptasi į Energetikos ministeriją, siūlant ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų vidutinėms ir didelėms įmonėms sąžiningą energijos kainą bei realią galimybę ją peržiūrėti sutartyse su tiekėjais. Ministras Ž. Vaičiūnas, vertindamas klausimo aktualumą, paminėjo, kad vykstant teisėkūros procesams (LR Elektros energetikos įstatymo pakeitimams) galėtų būti siekiama suvienodinti elektros kainų keitimo sąlygas visų dydžių įmonėms.
R. Varkulevičius taip pat atkreipė dėmesį į mažėjantį paramos intensyvumą investicijoms į atsinaujinančią energetiką ir galimas neigiamas to pasekmes. Pažymėta, kad:
- 2025 m. elektrines įsirengę verslo subjektai gali negauti planuoto finansavimo, kurio tikėjosi pagal tuo metu galiojusias kainas ir paramos mechanizmus;
- naujos planuojamos paramos intensyvumas mažėja neproporcingai dabartinėms rinkos kainoms, nes įrangos, darbų ir finansavimo kaštai nėra kritę tiek, kad paramos mažinimas būtų ekonomiškai pagrįstas;
- planuojamas vėlyvas paramos kvietimų startas stabdys klientų sprendimus investuoti savo lėšas į atsinaujinančią energetiką, o tai iš dalies prieštarauja Energetikos ministerijos strateginiam tikslui pasiekti 300 000 gaminančių vartotojų Lietuvoje iki 2030 m.
Buvo kreiptasi į ministrą, kad Energetikos ministerijos ir APVA atstovai kartu su Kauno PPAR bendruomene atskirame susitikime galėtų aptarti priimtų sprendimų galimas pasekmes ir alternatyvas. Ministras paminėjo, kad jis ar ministerijos atsakingi darbuotojai numatys tokį susitikimą, suderinus tinkamas datas.
R. Varkulevičius pažymėjo, kad tikslinga verslui iš anksto žinoti, kokie terminai ir reikalavimai bus taikomi didelės energijos vartotojams – energijos auditų ir energijos vadybos sistemų įgyvendinimo srityje. Taip pat 2026 m. kvietimuose numatyti sprendimai energijos vartojimo efektyvumui didinti įmonėse. Jis pasiūlė, kad sudarant atrankos kriterijus būtų atsižvelgta į tai, jog paramos priemone galėtų pasinaudoti platesnis įmonių ratas regione.
R. Varkulevičius taip pat paaiškino ministrui apie AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) konkurenciją ribojančius reikalavimus pasirenkant rangovus, pabrėždamas, kad Kauno PPAR gaunami narių paklausimai dėl reikalavimo pasirinkti ESO siūlomus rangovus elektros linijų tiesimui, remontui ar kitiems prisijungimą garantuojantiems darbams. Dažniausiai ESO siūlomų rangovų įkainiai ženkliai viršija kitų galimų rangovų įkainius ir kitas sąlygas.
Atkreiptas dėmesys, kad kai kuriems prijungimo atvejams teisės aktuose numatyta, jog darbus atlieka operatoriaus viešųjų pirkimų būdu parinktas metinis rangovas. Informacija apie tokio ESO parinkto rangovo kainų pagrįstumą nėra viešai pateikiama. ESO viešai komunikuoja, kad klientas gali rinktis savo rangovą, jei jis turi reikiamą kvalifikaciją darbams ESO tinkluose, o sąmata atitinka ESO nustatytą palyginimo taisyklę.
Ministras pažadėjo, kad iškelta problema dėl darbų rangovo pasirinkimo galimybių bus aptarta su ESO vadovybe. Taip pat jis papasakojo apie mažųjų modulinių atominių elektrinių įrengimo galimybes Lietuvoje galimai po 2030 m.
