„Valstybės komunikacija – tai ne tik žinutės ar pranešimai žiniasklaidai. Dirbant šioje srityje supranti, kad reikia suprasti, kaip veikia visuomenė, kokios vertybės jai svarbios, kaip funkcionuoja institucijos, koks politinis bei tarptautinis kontekstas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų ir integruotų komunikacijos studijų absolventas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio tarnybos Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.
Daugiau nei du dešimtmečius politikos, komunikacijos, viešųjų reikalų ir viešosios diplomatijos srityse dirbantis Gurskas įsitikinęs, kad šiuolaikiniame pasaulyje ypač svarbu gebėti vertinti reiškinius ne vienu aspektu. Anot jo, būtent tokiam mąstymui ugdyti ir ruošia VDU politikos mokslų studijos.
Patraukė viešųjų reikalų sritis
Politika Gurską domino jau iki studijų. Jį traukė ne tik politiniai įvykiai, bet ir platesni klausimai. „Domėjausi ir viešųjų reikalų valdymu, konkrečių interesų atstovavimu, ideologiniais dalykais. Politikoje man buvo įdomi tiek sprendimų priėmimo proceso analizė, tiek politinio konteksto nagrinėjimas“, – prisimena jis.
Rinkdamasis VDU, Gurskas taip pat atkreipė dėmesį į universiteto studijų modelį, paremtą artes liberales principais. Anot jo, platesnis išsilavinimas, gebėjimas giliau ir įvairiais aspektais pažvelgti į problemas vėliau praverčia praktikoje.
„Mane žavėjo VDU artes liberales kryptis. Toks platus, visavertis išsilavinimas padeda susikurti tvirtą pagrindą ir netgi suformuoja tam tikrą mąstymo būdą“, – sako absolventas.
Politikos mokslai ir komunikacija gamtos susiliejo
Nors šiandien Gursko profesinis darbas glaudžiai susijęs su komunikacija, jis aiškina, kad toks karjeros kelias natūraliai susiklostė iš politikos mokslų pagrindų.
„Politika ir viešųjų reikalų valdymas vienaip ar kitaip susiję su komunikacija. Reikia mokėti tinkamai perteikti žinutes, jas pritaikyti skirtingoms auditorijoms, suprasti, kas svarbu visuomenei ar konkrečiai jos daliai“, – teigia jis.
Anot jo, čia svarbūs tampa ir kiti mokslai – sociologija, psichologija, komunikacijos studijos. Norint suprasti politinius procesus ar viešojo sektoriaus sprendimus, neužtenka vien žinoti institucijų taisykles, svarbu suprasti ir žmonių elgesį, motyvus, vertybes.
„Laikui bėgant mano profesinėje praktikoje susiliejo politika ir komunikacija. Viešoji politika, viešoji diplomatija, komunikacija, viešieji ryšiai – viskas persidengia“, – sako Marius Gurskas.
„Tam tikrų dalykų vertę supranti tik vėliau“
Kalbėdamas apie studijas, Gurskas akcentuoja VDU studijų tarpdiscipliniškumą. Per studijų dalykus politikos mokslų studentai susiduria ne tik su politiniais procesais, bet ir su kitomis, iš pirmo žvilgsnio, su jų būsima profesija mažai susijusiomis sritimis.
„Tik baigus bakalauro, o gal net ir magistro studijas, tikrai suvoki, apie ką tos studijos buvo, kodėl reikėjo tam tikrų dalykų, kokią vertę jie suteikia“, – sako jis.
Absoliuentas prisimena, kad iš pradžių, pažvelgus į įvairių studijų dalykų pavadinimus ir aprašymus, ne visada būdavo aišku, kas tai yra ir kodėl tai reikalinga. „Buvo politinės filosofijos, bendrosios filosofijos, sociologijos ir kitų mokslų. Vėliau supratau, kad tai duoda pagrindą vertinti įvairius reiškinius skirtingais aspektais ir formuoja platų akiratį“, – prisimena jis.
Anot Gursko, toks pasirengimas ypač svarbus šiandien, kai profesijos nebėra tiesinės, o darbuose vis labiau vertinamas gebėjimas integruoti skirtingas sritis.
„ Kuo platesnes žinias apie įvairias sritis įgyji, tuo esi turtingesnis ir kaip asmenybė, ir kaip specialistas. Studijuojant politikos mokslus susiduri su kitais mokslais, o tai leidžia pasverti socialinius reiškinius ar problemas iš visai skirtingų pusių“, – teigia absolventas.
Konkrečios teorijos tiesiai į praktiką
Marius Gurskas viešajame sektoriuje pradėjo dirbti dar baigdamas politikos mokslų bakalauro studijas ir tęsė darbą magistro studijų metu – integruotų komunikacijos srityje. Dėl to, pasak jo, studijų metu įgytos teorinės žinios buvo iš karto patikrintos praktikoje.
„Mano atveju studijų metu teorija ir praktika ėjo koja kojon. Teorines žinias galėjau pritaikyti praktiškai, dirbdamas institucinėje komunikacijoje ir bendraudamas su tarptautinėmis auditorijomis“, – aiškina jis.
Iš VDU studijų Gurskui labiausiai įsiminė tiesioginis, atviras bendravimas su dėstytojais, taip pat tai, kad studijų metu netrūko praktinės patirties.
„Studijų metu turėjome įvairias stažuotes institucijose, kur galėjome patikrinti teorines žinias – kaip tai veikia realybėje ar kaip galėtų veikti“, – teigia absolventas.
Universitetas – ne tik paskaitos
Neilgai trukus po studijų pradžios Gurskas įsitraukė į tautinių šokių ansamblio „Žilvitis“ veiklą. Ši veikla tapo svarbia jo universiteto patirties dalimi – ne tik kaip laisvalaikio forma, bet ir kaip bendruomenės, tapatybės, draugysčių, kelionių erdvė. Net ir baigęs studijas, ryšius su ansambliu išlaikė ir iki šiol dalyvauja kai kuriose ansamblio veiklose bei kelionėse.
Su „Žilvičiu“ absolventas keliavo ne tik po Europą, bet ir į Indiją, Kiniją bei kitas šalis. Pasak Gursko, tokia veikla praturtina studijų laikotarpį ir leidžia universitete patirti gerokai platesnį spektrą.
„Tai buvo kitoks būdas susipažinti ir bendrauti su kitų programų studentais. Manau, kad VDU ir šiandien siūlo daug galimybių įsitraukti po paskaitų. Tai puiki proga asmenybei augti“, – teigia absolventas.
Studijų metu jis taip pat išmoko kelias užsienio kalbas – anglų, italų, prancūzų ir vokiečių. Platus kalbų pasirinkimas – VDU kasmet suteikia galimybę studentams rinktis iš daugiau nei 30 užsienio kalbų – taip pat praplėtė Gursko akiratį.
„VDU – universitetas, turintis žmogišką veidą. Čia gali augti kaip asmenybė ir kartu tobulėti kaip profesionalas“, – sako Gurskas.
Komunikacija valstybės institucijoje – daugiau nei informacijos perdavimas
Šiuo metu Gurskas vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamentui. Kalbėdamas apie savo darbą, jis pabrėžia, kad komunikacija valstybės institucijose nėra tik viešų pareiškimų ruošimas ar informacijos skelbimas.
„Valstybės komunikacija yra pasitikėjimo ir dialogo tarp visuomenės ir valstybės kūrimas. Už kiekvieno institucinio ar politinio sprendimo, apie kurį reikia pranešti, slypi konkretus žmogus ar žmonių grupė su tam tikrais lūkesčiais“, – teigia jis.
Dėl šios priežasties, anot absolvento, šiame darbe itin svarbus gebėjimas suprasti ne tik žinutę, bet ir jos kontekstą – politinį landšaftą, institucijų veikimą, galimas visuomenės reakcijas, informacinės aplinkos rizikas.
„Būtent į tai ir orientuojasi visas mano akademinis ir profesinis patyrimas: žiūri į įvairius aspektus ir per socialinius, psichologinius, politinius veiksnius bandai įvertinti galimas visuomenės reakcijas ir skirtingų grupių lūkesčius. Taip ir formuoji komunikacines žinutes“, – sako Gurskas.
Absolventui darbas apima ir tarptautinį aspektą – šalies įvaizdžio formavimą, bendravimą su tarptautinėmis auditorijomis, kultūrinių skirtumų suvaldymą. Tai, anot jo, dar kartą parodo, kad politiniai procesai, visuomenė ir komunikacija negali būti atskirti vienas nuo kito.
Politikos mokslai – ne tik būsimiems politikams
Gursko teigimu, VDU politikos mokslų studijos būtų puikus pasirinkimas jaunimui, norinčiam suprasti, kaip veikia visuomenė, valstybė, institucijos ir kaip priimami sprendimai. Jis pastebi, kad šios studijos atveria kur kas platesnes galimybes, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Baigus politikos mokslų studijas tikrai nereiškia, kad dirbsi tik politikos apžvalgininku, aiškinančiu, kas vyksta politinėje arenoje. Gali dirbti įvairiose srityse. Pavyzdžiui, viešųjų reikalų specialistai, kurie suderina skirtingus interesus, jiems reikia platesnio požiūrio ir mąstymo. Politikos mokslai tai gali suteikti“, – mano jis.
Anot jo, politika yra tarpdisciplininė sritis: joje sutelpa piliečiai, visuomenė, spauda, žiniasklaida, institucijos, interesų grupės, tarptautiniai kontekstai. Todėl norint dirbti šioje srityje reikia turėti plačius pagrindus, kuriuos gali suteikti VDU.
Jaunimui, kuris dar nežino, kokią kryptį pasirinkti, jis pataria nebijoti išbandyti.
„Nėra neteisingų kelių. Jeigu dar neaišku ar neapsisprendi, ką nori veikti gyvenime, reikia bandyti, o ne stovėti vietoje. Anksčiau ar vėliau ta kryptis tikrai paaiškės“, – sako Marius Gurskas.
