Vyresnio amžiaus vairuotojams reguliarus vairavimas dažnai yra mobilumo išsaugojimo būdas. Automobilis daugeliui yra ne tik transporto priemonė, bet ir galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti artimiesiems, o tai prisideda prie gyvenimo kokybės palaikymo senstant.
Vis dėlto, vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi natūralūs su amžiumi susiję iššūkiai. Dėl tokių iššūkių, kaip sunkumai susikaupti, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. Dažnai žmonės pastebi, kad tam tikras veiklas, pavyzdžiui, vairavimą, atlikti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas apie vyresnio amžiaus vairuotojų vairavimo ypatumus atskleidžia, kokias ir kaip dažnai savęs ribojimo strategijas vairuodami taiko vyresnio amžiaus vairuotojai.
Didesnis atstumas ir važiavimas greitkeliu
Tyrime dalyvavusių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) vairuotojų buvo klausiama, kaip dažnai jie vengia vairuoti tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, naktį, lyjant ar greitkeliais. Projekto vadovė, VDU SMF Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, pastebi, kad vyresnio amžiaus vairuotojai linkę riboti save įvairiais būdais, siekdami išlaikyti mobilumą. „Paprastai tariant, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojui gali būti būdas išvengti jam sudėtingų situacijų, kuriose jis jaučiasi nemaloniai ir kuriose bijo nukentėti pats ar sugadinti automobilį. Šių sudėtingų situacijų ir galimų pasekmių vengimas užtikrina, jog vairuotojas galės toliau būti mobilus ir vairuoti automobilį. Dažniausiai žmonės renkasi tas strategijas, kurios jiems atrodo tinkamiausios“, – teigia doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Tarp dažniausiai naudotų savęs ribojimo būdų vyresnio amžiaus vairuotojai nurodė, jog yra linkę laikytis didesnio nei dauguma kitų vairuotojų atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir vengimo vairuoti piko metu ar esant intensyviam eismui. Tuo tarpu tyrimo dalyviai nurodė rečiausiai vengiantys vairuoti greitkeliu bei rečiau važiuoja lėtesniu nei leidžiama greičiu.
Tyrėjai pastebi, jog tarp vyresnio amžiaus vairuotojų pasitaikė ir tokių, kurie nurodė beveik niekada ar visai nevengiančių jokių situacijų. Projekte dirbančios profesorės dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, mažiau save riboti yra linkę vairuotojai, turintys didesnį vairavimo stažą bei tie, kurie automobilį vairuoja kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną. „Greičiausiai, jeigu asmuo vairuoja dažnai ir vairuoja jau ilgus metus, tai jis turi aukštesnį pasitikėjimą savo gebėjimu susidoroti su įvairiomis vairavimo situacijomis, todėl jis gali suvokti, jog riboti savęs jam dar nereikia, – papildo tyrėja dr. Modesta Morkevičiūtė.
Moterys dažniau vengia sudėtingesnių vairavimo situacijų
Gauti rezultatai atskleidžia, jog moterys dažniau nei vyrai taiko savęs ribojimą vairavime. Anot doktoranto Tado Vadvilavičiaus, tai gali būti susiję su tuo, jog moterys yra labiau linkusios priimti pokyčius, kurie vyksta jų vairavime ir esant reikalui, bando sau padėti. „Gali būti, kad vairuotojos moterys yra pastabesnės savo vairavimo gebėjimams ir šių gebėjimų pokyčiams. Supratusios, jog kažko padaryti nebepavyksta, moterys dažniau veikla nebeužsiima arba ieško alternatyvų, pavyzdžiui, jog jas nuvežtų kažkas kitas“, – teigia projekte dirbantis jaunasis mokslininkas T. Vadvilavičius.
Išanalizavusi duomenis tyrėjų komanda nustatė, jog moterys daug dažniau nei vyrai vengia važiuoti slidžiu keliu, vairuoti naktį ir piko metu. Prof. dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, būtent šios situacijos gali atrodyti sudėtingesnės ir pavojingesnės, todėl moterys jų vengia labiau. Tuo tarpu vyrai, kurie yra linkę dažniau rizikuoti, šias situacijas vertina kaip mažiau pavojingas, todėl savęs ribojimu neužsiima taip dažnai. Tyrėjai pastebi, jog šie rezultatai nėra unikalūs tik Lietuvai, mat ir užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog moterys dažniau nei vyrai taiko įvairias savo vairavimą ribojančias strategijas.
Tyrėjos dr. Rasos Markšaitytės teigimu, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojų grupėje per vienerius metus išliko santykinai stabilus, nors skirtumų rasta. „Nors vidutiniškai savęs ribojimo lygis išliko toks pats, vienų vairuotojų savęs ribojimas sumažėjo, o kitų netgi išaugo. Savęs ribojimas yra unikalus sprendimas, kurį priima žmogus, todėl nenuostabu, jog vairuotojų elgesys keičiasi skirtingai“, – komentuoja dr. Rasa Markšaitytė.
Tyrėjų nuomone, savęs ribojimo pokyčiams įtakos gali turėti vairuotojo sveikatos būklė, pasikeitusi gyvenimo situacija ar gyvenimo būdas, aplinkinių komentarai apie asmens vairavimo ypatumus. Kaip pabrėžia VDU SMF Psichologijos katedros mokslininkai, svarbiausia laiku pastebėti pokyčius, kurie vyksta mūsų vairavime, jog galėtume sau padėti ir savo mobilumą išlaikyti ilgesniam laikui. Užsienio mokslininkai nesutaria, ar vairavimo apribojimas yra saugumui palanki strategija. Vieni teigia, kad važiuodami tik palankiomis eismo sąlygomis vyresni vairuotojai sumažina riziką patekti į eismo įvykį, kiti teigia, kad tai šios grupės vairuotojams neleidžia palaikyti įgūdžių ir pakliuvę į sudėtingesnį eismą šie vairuotojai gali būti nepasiruošę. Tyrėjai kviečia vyresnio amžiaus asmenis treniruoti vairavimo įgūdžius vairuojant kuo dažniau, kol tai atrodys saugu, ir riboti važiavimą sudėtingesnėmis sąlygomis, kai atrodys, kad sunku aprėpti ir susekti viską, kas vyksta gatvėje. Suklusti pravartu, kai artimieji ima dažniau reikšti susirūpinimą dėl vyresnio amžiaus asmens vairavimo stiliaus.
Vytauto Didžiojo universiteto projektas „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“ vykdomas pagal Nacionalinės mokslo programos „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“ kvietimą (SilverDriver, sutarties Nr. S-VIS-23-12).
