Analizuojant perkrauto krovininio transporto problemą aiškėja, kad pažeidimai Lietuvos keliuose yra sisteminiai: į kontrolės akiratį patenka ir pažeidimus daro tie patys vežėjai. Tokia išvada nuskambėjo šiandien vykusiame tarpinstitucinės darbo grupės „Stop kelių gadinimui“ posėdyje, kuri ieško būdų, kaip užtikrinti realius pokyčius kelių kontrolės srityje.
„Matome aiškią tendenciją: egzistuoja vadinamieji etatiniai pažeidėjai, kurie sistemingai ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai peržengia ribas, darydami didelę žalą kelių infrastruktūrai. Esamos nuobaudos, deja, nėra pakankamai atgrasančios, todėl būtina tobulinti teisinę bazę, griežtinti baudas, kad galėtume veiksmingiau užkardyti piktnaudžiavimą ir apsaugoti kelius“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Pernai Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patikrino 11870 krovininių transporto priemonių, 215 atvejų nustatyti pažeidimai, susiję su leistino svorio viršijimu. LTSA duomenys rodo, kad tie patys pažeidėjai su itin dideliu viršsvoriu įkliūna net keliolika kartų per metus. Didžiausia pažeidimų koncentracija fiksuojama medienos ir su ja susijusiame transporto sektoriuje. Be to, reikšminga pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, tačiau esamas reguliavimas riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.
Baudos yra, bet ar jos veikia?
Šiuo metu galiojančios baudos už perkrautą krovininį transportą siekia nuo 140 iki 3500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriais atvejais vežėjams finansiškai palankiau sumokėti baudą nei pašalinti viršsvorį.
Ieškoma sprendimų: nuo didesnių baudų iki žalos išieškojimo
Darbo grupė svarsto keletą krypčių. Viena jų – iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Taip pat siūloma įvesti aiškų mechanizmą, leidžiantį apskaičiuoti keliams padarytą žalą ir ją išieškoti iš pažeidėjų. Tai reikštų, kad viršsvoris būtų vertinamas ne tik kaip administracinis nusižengimas, bet ir kaip reali finansinė žala infrastruktūrai. Taip pat svarstoma galimybė sugriežtinti reguliavimą tais atvejais, kai sąmoningai vengiama kontrolės ar trukdoma ją vykdyti, taip pat stiprinti atsakomybę užsienio vežėjams.
Kontrolė – ne vienos institucijos darbas
Posėdyje akcentuota, kad efektyvi kontrolė neįmanoma be platesnio institucijų įsitraukimo. Vien LTSA pajėgumų nepakanka – būtinas aktyvesnis policijos, muitinės pareigūnų ir kitų institucijų dalyvavimas. Todėl stiprinant kontrolę planuojama peržiūrėti bendrą resursų paskirstymą, svarstoma galimybė suteikti daugiau įgaliojimų savivaldai.
Posėdyje taip pat įvertinta galiojanti sunkiasvorio transporto kontrolę reglamentuojanti teisinė bazė, aptartos platesnio inovacijų taikymo galimybės kelių kontrolės srityje, duomenų apsikeitimas europiniu lygiu bei pristatyta kitų šalių praktika.
Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu sudarytoje darbo grupėje – daugiau kaip 20 atstovų iš valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir asociacijų. Darbo grupė susitinka kas dvi savaites, ji iki liepos 1 d. planuoja parengti konkretų sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės stiprinimo planą.
