„Žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą Lietuvai – daugiau nei geopolitinis sukrėtimas, tai ilgalaikis struktūrinis pokytis, kuris pakeitė mūsų fiskalinius prioritetus, paspartino investicijas į gynybą ir dar kartą patvirtino: saugumas ir ekonominis stabilumas yra neatsiejami“, – Bloomberg diskusijoje „Financing Defense and Driving Investment on the frontline of Europe“ Vašingtone šiandien sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Diskusijoje su Ukrainos nacionalinio banko valdybos pirmininko pavaduotoju Yuriy Heletiy ir NATO Inovacijų fondo valdybos pirmininko pavaduotoju Karl-Christian Agerup, finansų ministras pristatė daugiasluoksnį Lietuvos gynybos ir ekonomikos finansavimo modelį, kurį Lietuva įgyvendina stiprindama savo gynybos pramonę ir bendradarbiavimą su Europos partneriais bei tarptautinėmis finansų įstaigomis, kartu kurdama palankias sąlygas ilgalaikėms investicijoms tiek gynybos, tiek inovacijų srityse.
„Šiandien Lietuvoje taikomas diversifikuotas ir tvarus gynybos finansavimo modelis. Mūsų požiūris sujungia nacionalinio biudžeto priemones – skiriame gynybai 5,38% BVP, piliečių ir verslo dalyvavimą, Europos Sąjungos priemones bei tarptautinių finansų institucijų investicijas į vieną darnią finansavimo architektūrą. Jos centre – Nacionalinis gynybos fondas, kurio vertė 2026 m. turėtų siekti apie 700 mln. eurų“, – pristatė K. Vaitiekūnas, pridurdamas, kad piliečių ir verslo įtraukimas yra itin svarbus šio modelio ramstis.
Nacionalinės gynybos obligacijos pasiteisino kaip veiksminga priemonė finansavimo bazei plėsti ir visuomenės įsitraukimui stiprinti. Nuo 2024 m., kai buvo įvestos nacionalinės gynybos obligacijos, Lietuva išleido 26 obligacijų emisijas, pritraukdama virš 344 mln. eurų.
Vis dėlto, ministras pripažino, kad išaugusios išlaidos gynybai yra didelis iššūkis valstybės finansams. „Per kelerius metus mūsų gynybos biudžetas daugiau nei padvigubėjo – nuo 2,52 % BVP 2022 m. iki beveik 5,4 % BVP šiemet. Tokį finansavimo lygį planuojame išlaikyti bent iki 2030 m. Pagal gynybai skiriamų lėšų dalį esame tarp NATO lyderių. Toks spartus išlaidų prioritetų pokytis neišvengiamai sukėlė iššūkių valdant valstybės finansus ir užtikrinant tvarią skolos dinamiką. Lietuvos patirtis rodo, saugumas ir makroekonominis stabilumas yra vienas kitą stiprinantys veiksniai, todėl finansai turi būti valdomi atsakingai“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Lietuva ir toliau išlaiko A lygio valstybės kredito reitingus iš pagrindinių agentūrų, tad regioniniams ir pasauliniams investuotojams, pasak ministro, šis didelių gynybos įsipareigojimų, stabilios skolos dinamikos ir nuspėjamos politikos krypties derinys siunčia svarbų signalą – net ir esant geopolitiniam spaudimui, drausminga fiskalinė politika įgalina dideles ilgalaikes investicijas į saugumą nepakenkiant prieigai prie kapitalo rinkų ir nedidinant finansinio stabilumo rizikų.
„Stiprinant gynybos pramonę, kovojant su išorės agresoriumi būtinas visos Europos Sąjungos susitelkimas“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas. Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad nė viena šalis negali viena įveikti šių iššūkių, kad tam būtinos koordinuotos visos Europos Sąjungos priemonės, ypač siekiant išplėsti gynybos pramonės pajėgumus, paspartinti viešuosius pirkimus ir užtikrinti, kad priešakinėse linijose esančios valstybės turėtų finansinį lankstumą, reikalingą greitam reagavimui.
„Lietuva aktyviai didina savo indėlį į Europos saugumą – šalyje, kartu su valstybinėmis įmonėmis, pradėta statyti „Rheinmetall“ 155 mm kalibro šaudmenų gamykla, ir mes nuolat ieškome naujų galimybių plėtoti aktyvesnį bendradarbiavimą su kitais Europos ir JAV partneriais“, – užtikrino finansų ministras, pridurdamas, kad be šaudmenų, Lietuva taip pat investuoja į infrastruktūrą, mobilumą ir kitus dvejopo naudojimo projektus, kurie stiprina rytinio flango atsparumą ir prisideda prie platesnių Europos saugumo tikslų.
Lietuva taip pat siekia, kad pažangias technologijas kuriančios įmonės saugumo, skaitmeninėje, žaliojoje ar pramonės srityje galėtų augti, plėstis ir gauti reikiamą kapitalą. Tam reikia ne tik finansinių priemonių, bet ir stabilios bei nuspėjamos reguliavimo aplinkos, kuri suteiktų investuotojams pasitikėjimo ilgalaikiais įsipareigojimais ir neapkrautų papildomais biurokratiniais reikalavimais. Tuo pačiu metu Lietuva stiprina savo ilgalaikio finansavimo ekosistemą per ILTE – nacionalinį plėtros banką. Per ateinančius ketverius metus ILTE siekia sutelkti apie 6 mlrd. EUR investicijų į inovacijomis pagrįstas ir su saugumu susijusias sritis, įskaitant privačias paskolas, rizikos kapitalą ir augimo finansavimą.
Ateityje, pasak ministro, gynybos finansavimas priklausys nuo koordinuoto finansavimo šaltinių derinio: nacionaliniai biudžetai išliks pagrindiniu elementu, tačiau juos turi papildyti ES priemonės, tarptautinių finansų institucijų parama ir didesnis privačiojo sektoriaus dalyvavimas. Be to, šalys turėtų skatinti verslui palankią aplinką, kuri palengvintų gamybos pajėgumų kūrimą.
Šią savaitę finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas lankosi Vašingtone, kur dalyvauja Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) pavasariniuose susitikimuose.
