Kepenys atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme: dalyvauja maisto medžiagų apykaitos veikloje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas bei iš organizmo šalina toksinus. Tačiau gajus mitas, kad jei kepenų neskauda – jos sveikos, dažnai nulemia, jog suriebėjusios kepenys ir kitos kepenų ligos ilgą laiką lieka nepastebėtos. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, kepenyse nėra skausmo receptorių, o dažniausiai kepenys suriebėja dėl metabolinių sutrikimų: netinkamos mitybos, antsvorio, diabeto.
Artėjant balandžio 19 d. minimai Pasaulinei kepenų dienai, vaistininkė dalijasi mitais apie suriebėjusias kepenis bei fosfolipidų įtaką kepenų sveikatai.
Sergančiųjų kepenų ligomis – vis daugiau
Higienos instituto duomenimis, kone pusė milijono Lietuvos gyventojų serga virškinimo sistemos ligomis, įskaitant ir kepenų ligas. Šis skaičius – rekordinis, nes per pastarąjį dešimtmetį išaugo 25,1 proc. ir 2024 m. jau siekia 1 707,1 atvejų 10 000 gyventojų.
Tarp pagrindinių 2024 m. mirties nuo virškinimo sistemos ligų priežasčių išskiriamos kepenų cirozė ir fibrozė – mirtingumas per dešimtmetį padidėjo 10,1 proc. ir alkoholinė kepenų liga – mirtingumo rodiklis išaugo 11,8 proc.1 Dažniau nuo šių ligų miršta vyrai. Tai stiprus signalas, jog svarbu skirti daugiau dėmesio sveikos gyvensenos skatinimui ir žalingų įpročių mažinimui bei ankstyvajai diagnostikai ir efektyviam gydymui.
Mitų apie kepenų sveikatą – gausu
Kaip teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė L. Stočkutė-Plytnikė, dauguma žmonių nustemba, jog suriebėjusios kepenys gali ilgą laiką nesukelti jokių pastebimų simptomų. O tai yra viena iš priežasčių, kodėl tampa sunkiau anksti diagnozuoti MASLD – būklę, kai dėl sutrikusios medžiagų apykaitos (dažnai dėl antsvorio ar II tipo diabeto) kepenyse pradeda kauptis per daug riebalų.
Vaistininkė dalijasi, kad dažniausiai susiduria su šiais mitais apie kepenų sveikatą:
- „Jei kepenų neskauda, vadinasi, jos sveikos.“ – Kepenyse nėra skausmo receptorių.
- „Alkoholis yra vienintelė kepenų suriebėjimo priežastis.“ – Tai netiesa, nes dažniausiai kepenys suriebėja dėl metabolinių sutrikimų (netinkama mityba, antsvoris, diabetas), o ne alkoholio.
- „Geriu daug vandens ir taip valau kepenis.“ – Nors vanduo yra svarbus bendrai organizmo funkcijai ir medžiagų apykaitai palaikyti, jis „nenuplauna“ riebalų nuo kepenų. Efektyviausias būdas „išvalyti“ kepenis nuo riebalų yra sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo derinys.
- „Man diagnozavo hepatitą. Išsigydžiau ir viskas grįžo į normalias vėžes.“ – Priklausomai nuo hepatito tipo, kepenų pažaida gali būti negrįžtama ar palikti randus (fibrozę, cirozę).
- „Sunkus maistas (pvz., riebus, keptas) labiausiai kenkia kepenims.“ – Riebus maistas ir didelis cukraus kiekis skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Pagrindiniai kepenų suriebėjimo kaltininkai yra dažnai valgomas nesveikas maistas ir nutukimas. Beje, didelis kiekis fruktozės (daugelio saldžių gėrimų sudėtinė dalis) yra ypač kenksminga kepenims.
Kaip žinoti, kad problema – kepenyse?
Skirtingai nei kiti sveikatos sutrikimai, kepenys dažnai nerodo aiškių simptomų, dėl kurių reikėtų sunerimti. Sunegalavus žmonės kreipiasi į gydytojus ar vaistininkus dėl galvos ar pilvo skausmo, tačiau problemą kepenyse sunkiau pastebėti. Kartu gali pasireikšti įvairūs simptomai, pavyzdžiui, nuovargis, pilvo pūtimas ar virškinimo sutrikimai.
L. Stočkutė-Plytnikė akcentuoja, kad nuovargis gali atsirasti dėl prastos miego kokybės ar geležies stokos, o pilvo pūtimas dažniau siejamas su kepenų disfunkcija. „Taip yra todėl, kad kepenys, kasa, tulžies pūslė yra šalia viena kitos. Jei pučia pilvą, tai vienas iš šių organų su tuo kažkaip susijęs“, – informuoja vaistininkė.
Kepenys yra itin svarbios organizmui, nes jos dalyvauja cukraus kiekio reguliavime, riebalų apykaitoje. Kepenys dažniausiai ir suriebėja dėl netinkamos mitybos, antsvorio, diabeto, todėl svarbu kepenų sveikatą tikrinti reguliariai, ypač turint gretutinių ligų bei keisti kasdienius įpročius: laikytis sveikesnės gyvensenos ir būti fiziškai aktyviems. Atsiradus ryškesniems simptomams prevencijos dažnai nebeužtenka – reikalinga vaistininko ar gydytojo konsultacija.
Kas yra fosfolipidai ir ką svarbu apie juos žinoti?
Viešojoje erdvėje dažnai pastebima, kad žmonės ieško būdų kepenis „detoksifikuoti“, ieško natūralių priemonių ar vaistažolių, arba mano, kad kepenys geba pačios regeneruotis. Kepenų ląstelės turi gebėjimą regeneruotis, tačiau turint gretutinių ligų ar susiduriant su stresu, prasta mityba, amžiumi, fosfolipidų kiekis, kurie padeda stiprinti kepenų ląsteles, mūsų organizme mažėja. Pasak vaistininkės L. Stočkutės-Plytnikės, fosfolipidus galime įsivaizduoti kaip žaidimo „Minecraft“ statybinius blokelius mūsų ląstelių sienelėms. Jie:
- Saugo ir atstato ląsteles. Fosfolipidai yra ląstelių sienelių „cementas“ ir „apsauginis skydas“, padedantis ląstelėms išlikti tvirtoms, lanksčioms ir apsaugotoms nuo pažeidimų. Ypač kepenų ląstelėms, kurios nuolat dirba valydamos organizmą, tai labai svarbu.
- Padeda perduoti informaciją tarp ląstelių.
- Palaiko riebalų apykaitą. Fosfolipidai padeda organizmui šalinti riebalus – tiek juos skaidyti, tiek transportuoti. Kai kepenyse dėl įvairių priežasčių (pvz., netinkamos mitybos, streso) sutrinka šių procesų pusiausvyra ir pradeda kauptis riebalai, fosfolipidai padeda atkurti pusiausvyrą
„Mūsų organizmas pats gamina fosfolipidus. Dėl streso, prastos mitybos, ligų ar tiesiog su amžiumi, jų kiekis mažėja. Tada kepenų ląstelės pradeda „šlubuoti“ ir gali labiau „suriebėti“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė L. Stočkutė-Plytnikė.
Kaip fosfolipidai apsaugo kepenis?
Pasak jos, mūsų kepenys yra pagrindinis riebalų apykaitos centras. O joms suriebėjus (atsiradus MASLD), fosfolipidai padeda ne tik stabilizuoti ir atstatyti ląstelių membranas, kurios gali būti pažeistos dėl riebalų sankaupų, bet ir palaikyti ląstelių membranoje esančius mechanizmus, kurie atsakingi už riebalų išgabenimą iš kepenų. Didesnis fosfolipidų kiekis gali palengvinti šį išgabenimą ir taip sumažinti riebalų kaupimąsi.
„Panašiai kaip sodininkas rūpinasi savo augalais, kad jie gerai augtų, mes turime rūpintis savo organizmu. Papildomas fosfolipidų vartojimas (pvz., su maistu ar vaistiniais preparatais) gali būti kaip papildoma „trąša“ ar „pagalba“ mūsų kepenims ir ląstelėms, padedant joms geriau funkcionuoti, atstatyti pažeistas sieneles ir efektyviau tvarkyti riebalus. Nors patys fosfolipidai nėra stiprūs antioksidantai, daugelis maisto produktų ar papildų, kuriuose gausu fosfolipidų (pvz., sojos lecitinas), taip pat gali turėti kitų naudingų junginių, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu kepenyse“, – teigia vaistininkė L. Stočkutė-Plytnikė.
MASLD veikia fizinę sveikatą ir gyvenimo kokybę
Kaip teigia vaistininkė, MASLD yra viena iš didžiausių sveikatos problemų pasaulyje, apimanti didelę dalį suaugusių žmonių, ypač turinčių metabolinių sutrikimų. „Fosfolipidų tyrimas rodo2, MASLD paplitimo augimo ir progresavimo į rimtesnes kepenų ligas riziką, o vartojant fosfolipidus galima neinvaziniu būdu paveikti ne tik organo būklę, bet ir paciento kasdienę savijautą. Tyrimas susieja MASLD poveikį ne tik fizinei sveikatai, bet ir gyvenimo kokybei, kas dažnai nepelnytai pamirštama“, – nurodo L. Stočkutė-Plytnikė.
Norint pasitikrinti ar pagerinti kepenų būklę, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Konsultacija su vaistininku gali suteikti greitą atsakymą ar rekomendaciją. Pasak vaistininkės, jei simptomai yra lengvi, gerai pažįstami, žmonės dažnai kreipiasi į vaistininką patarimo dėl nereceptinių vaistų ar konsultacijos. „To juos išmokė medijose girdima frazė „dėl vaisto vartojimo ir galimo jo šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“. Džiaugiuosi, kad ateina ir klausia tiek apie receptinius, tiek apie nereceptinius medikamentus: kaip teisingai juos vartoti, kokios galimos šalutinės reakcijos, kaip suderinti skirtingus vaistinius preparatus“, – kalba L. Stočkutė-Plytnikė.
Tačiau skubiai į gydytoją reikėtų kreiptis tada, jei pacientas jaučia ūmiai prasidėjusius skausmus ar negalavimus. Gydytojo konsultacija taip pat reikalinga, jei simptomai apsunkina esamas lėtines ligas (pvz., diabetą, širdies ligas, inkstų nepakankamumą) ar yra jų paūmėjimo požymių.
Suriebėjusioms kepenims – maisto papildai ar vaistai?
Nors maisto papildai taip pat turi atitikti tam tikrus saugos reikalavimus, jų reglamentavimas nėra toks griežtas kaip vaistų. Kaip informuoja vaistininkė L. Stočkutė-Plytnikė, vaistai yra skiriami gydymui arba profilaktikai tam tikrų ligų ar sutrikimų. „Jie veikia specifiškai ir jų poveikis yra moksliškai įrodytas. Jei gydytojas skiria vaistą, tai daro todėl, kad jo veiksmingumas jau yra nustatytas. Maisto papildai ligų negydo. Jų paskirtis yra palaikyti organizmo funkcijas, papildyti mitybos trūkumus ar teikti naudą bendrai savijautai. Jei sergate rimta liga, maisto papildas nesugebės pakeisti reikalingo vaistinio gydymo“, – akcentuoja vaistininkė.
Vis dėlto vaistai turi šalutinių reakcijų, kurios yra išsamiai ištirtos ir nurodytos informaciniame lapelyje. Todėl gydytojai ir vaistininkai atidžiai vertina galimą vaisto naudą ir riziką, ypač atsižvelgdami į paciento individualią sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus ir galimas alergijas. Pasak vaistininkės, nors manoma, kad maisto papildai „natūralesni“ ir saugesni, jie taip pat gali turėti šalutinių poveikių ar sąveikauti su vaistais. Todėl tiek dėl vaistų, tiek dėl maisto papildų tinkamumo ir vartojimo svarbu pasitarti su specialistu.
„Maisto papildai su fosfolipidais gali palaikyti bendrą kepenų sveikatą arba padėti papildyti tai, ko galbūt trūksta organizmui, bet jie nebus „vaistas“ nuo MASLD ar jos sukeltų komplikacijų taip, kaip specialūs vaistai. Jei jūsų gydytojas skiria vaistą, tai daro remdamasis įrodymais, kad jis yra veiksmingas ir saugus jūsų konkrečiai sveikatos būklei gydyti. Vaistų poveikis ligai yra specifinis ir įrodytas“, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.
1VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS: LIETUVOS GYVENTOJŲ LIGOTUMO IR MIRTINGUMO POKYČIAI 2015–2024 M.
2 https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/liv.70601
