Naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa rodo, kad tik 68 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia turintys santaupų. Palyginti su 2024 m., taupančiųjų dalis Lietuvoje sumažėjo – tuomet santaupas nurodė turintys 71 proc. gyventojų.
Net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 10 proc. turi mažiau nei 1 000 eurų, o 24 proc. – nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų dalį santaupų laiko įprastoje banko sąskaitoje, o 30 proc. renkasi grynuosius.
„Tai reiškia, kad daugelis gyventojų neturi standartinės 6 mėnesių finansinės pagalvės, be to, net ir turintys pinigų, dažnai jų neapsaugo nuo infliacijos. Ne dėl to, kad trūksta galimybių, bet todėl, kad per daugelį metų esant žemoms palūkanų normoms, žmonės prarado įprotį dėti pinigus į indėlius ar kitas finansines priemones“, – teigia Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ Kasdienės bankininkystės vadovė.
Lietuviai linkę pinigus saugoti konservatyviai
Apklausos duomenimis, 25 proc. lietuvių savo santaupas laiko terminuotame indėlyje. Estijoje tokių yra 22 proc., o Latvijoje – vos 10 proc.
Tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 m. iki antrosios 2022 m. pusės gyventojų indėliams buvo siūlomos apie 0 proc. siekiančios palūkanos, todėl taip saugoti pinigus nebuvo prasmės.
Net 50 proc. apklaustų lietuvių teigė, kad gaunama grąža yra itin svarbus aspektas renkantis investicines ar taupymo priemones. Nepaisant to, investuoti į akcijas renkasi 22 proc. apklaustųjų lietuvių, nors tarp estų tokių gyventojų yra 35 proc. Latvijoje gyventojai yra konservatyviausi, ir akcijas renkasi tik 16 proc. Tiesa, 24 proc. santaupas laiko obligacijose, o 11 proc. – kituose investiciniuose sprendimuose.
Lankstumas ir bankų baimė svarbiau nei grąža
Taupomieji indėliai, kuriems paprastai taikomos mažesnės palūkanos, tačiau kuriuos galima atsiimti neprarandant sukauptų palūkanų, yra naudojami 28 proc. Lietuvos gyventojų. Tai yra reikšmingas augimas, lyginant su praėjusiais metais, kai šį taupymo būdą rinkosi tik 18 proc. gyventojų.
Visgi šiuo aspektu atsiliekame tiek nuo latvių, tiek nuo estų: Latvijoje taupomuosius indėlius turi net 48 proc. gyventojų, o Estijoje – 49 proc. Tuo tarpu lietuviai vis dar dažnai pasirenka laikyti santaupas grynaisiais – taip daro 30 proc. apklaustų lietuvių. Estijoje grynaisiais pasitiki 23 proc., o Latvijoje – 31 proc.
I. Rogozinos teigimu, nors anksčiau grynųjų populiarumas buvo siejamas su finansinio išsilavinimo trūkumu, dabar nemaža dalis gyventojų grynuosius renkasi ir dėl geopolitinės situacijos: „Turint omenyje esamas rizikas, turėti šiek tiek grynų neabejotinai verta. Tačiau taupyti „kojinėje“ ir grynaisiais laikyti kelias dešimtis tūkstančių yra pavojinga, kadangi šiais laikais alternatyvų, kuriose generuojasi bent jau keli procentai grąžos, netrūksta – yra ir įvairūs indėliai, ir netgi palūkanas mokančios einamosios sąskaitos“.
Apklausą „Bigbank“ užsakymu 2025 m. pabaigoje atliko bendrovė „Kantar EMOR“. Joje dalyvavo 1 012 respondentų iš Lietuvos, 1 133 – iš Estijos ir 1 073 – iš Latvijos.
Daugiau kaip 30 metų veikiantis bankas „Bigbank“ yra Estijos kapitalo valdomas komercinis bankas. 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras banko turtas sudarė 3,3 mlrd. Eur, nuosavas kapitalas – 299 mln. Eur. Devyniose šalyse veikiantis bankas aptarnauja daugiau kaip 188 000 aktyvių klientų, jame dirba daugiau kaip 600 darbuotojų.
