Darbuotojams neretai kyla klausimų dėl maksimalaus viršvalandžių skaičiaus, privalomumo juos dirbti darbdaviui pageidaujant, apmokėjimo tvarkos ir papildomo darbo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias viršvalandžių trukmę ir apmokėjimą.
„Kiekvienam darbuotojui turi būti užtikrintos aiškios ir teisės aktuose numatytos garantijos – ypač susijusios su darbo laiku, atlygiu ir apsauga nuo nesutartų viršvalandžių. Jei dirbama viršvalandžius, už juos turi būti sąžiningai sumokėta, o kartu svarbu saugoti darbuotojų sveikatą ir neperkrauti jų darbu“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent teisės aktai nustato sutrumpintą normą arba sutariama dėl ne viso darbo laiko.
Darbo laiko norma, tai yra darbuotojo vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį privalomai dirbti darbdaviui laiko trukmė sutartims vykdyti (neįskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Ji paskirstoma per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį. Darbo kodeksas leidžia maksimaliai dirbti iki 60 valandų per septynias dienas. Darbo laiko normą viršijančios valandos gali būti laikomos viršvalandinėmis arba, šalių susitarimu, papildomu darbu.
Viršvalandžių trukmė
Viršvalandžiai – tai laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar bendrą apskaitinio laikotarpio darbo trukmę. Paprastai jie dirbami darbdavio pavedimu, iškilus išimtinėms, staiga atsiradusioms ir trumpalaikėms aplinkybėms. Pagal bendrą taisyklę, viršvalandiniai darbai dirbami tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus tam tikrus Darbo kodekse numatytus atvejus.
Darbo kodeksas nustato maksimalų viršvalandžių skaičių:
- Per septynias kalendorines dienas negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių.
- Darbuotojui raštu sutikus dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę, negali būti viršyta vidutinė 48 valandų darbo trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
- Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta ilgesnė trukmė.
Apmokėjimas už viršvalandžius
Už viršvalandžius apmokama ne mažesniu kaip 1,5 karto didesniu darbo užmokesčiu arba darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas gali būti kompensuojamas pridedant prie kasmetinių atostogų laiko, padauginus iš atitinkamo dydžio (pvz., 1,5).
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (ne pagal grafiką) ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) naktį – ne mažesnis kaip 2,5 karto didesnis darbo užmokestis.
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas savaime nepadidina darbuotojų darbo krūvio. Grafikai turėtų būti sudaromi tolygiai paskirstant darbo laiką per apskaitinį laikotarpį, kad darbuotojas išdirbtų jam nustatytą darbo laiko normą. Jei dėl grafikų pabaigoje susidarytų viršvalandžių, jie apmokami Darbo kodekse nustatyta tvarka arba kompensuojami poilsiu.
Susitarimas dėl papildomo darbo
Darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl papildomo darbo, kuris nėra sulygtas darbo sutartyje, pavyzdžiui, raštvedys atlieka naktinio sargo funkcijas. Toks susitarimas gali būti darbo sutarties sąlyga, papildymas ar atskiras susitarimas, tampa-ntis darbo sutarties priedu, bet nėra atskira sutartis. Būtina nurodyti pagrindinę ir papildomą darbo funkcijas.
Papildomas darbas gali būti atliekamas laisvu nuo pagrindinių funkcijų laiku, tuo pačiu metu, kaip ir pagrindinė funkcija, arba projektinio darbo forma. Susitarime būtina nurodyti papildomo darbo atlikimo laiką, apimtį valandomis, apmokėjimą ar priemoką bei teisių ir pareigų suteikimo tvarką.
Susitarimą dėl papildomo darbo vienašališkai galima nutraukti, įspėjus raštu prieš penkias darbo dienas. Tai nedaro įtakos pagrindinei darbo sutarčiai. Jei nutrūksta pagrindinė darbo sutartis, nebegalioja ir papildomo darbo susitarimas. Jei sutariama dėl pagrindinės 40 val. darbo funkcijos ir papildomo 10 val. darbo, toks laikas nelaikomas viršvalandiniu.
