Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui.
VGT nariai apžvelgė įvykių eigą Artimuosiuose Rytuose, susipažino su žvalgybos tarnybų parengtomis prognozėmis, aptarė galimas pasekmes ir įtaką regionui bei Lietuvos saugumo aplinkai.
VGT nariai taip pat buvo supažindinti su naujausia saugumo situacija, aptarė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamento ataskaitas. Konstatuota, jog Rusijos karinės agresijos grėsmė išlieka reali, tačiau nėra neišvengiama.
Žvalgybos tarnybų duomenimis, situacija išlieka neapibrėžta, grėsmių suvokimui įtaką daro Rusijos gebėjimas atkurti savo pajėgumus, didinti karinę galią. Pabrėžta, jog Lietuvos ir NATO gynybos ir atgrasymo stiprinimas išlieka aukščiausiu prioritetu. Šiam tikslui artimiausioje ir artimojoje perspektyvoje turėsime skirti gerokai didesnius resursus, ne mažiau 5–6 proc. BVP, kas ir buvo nutarta dar 2025 m. sausio pabaigoje.
Taip pat VGT nariai atliko periodišką pajėgumų vystymo eigos vertinimą. Konstatuota, jog stebimas progresas įgyvendinant Divizijos projektą, tačiau identifikuoti ir iššūkiai bei rizikos, kurias reikia suvaldyti. Pabrėžta, jog Divizijos projektas išlieka pagrindiniu Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo prioritetu.
Posėdyje susipažinta su regioniniu NATO ir ES sienos su Rusija ir Baltarusija gynybos sumanymu – tai itin svarbus klausimas, kuris, kartu su kariniu mobilumu, reikšmingai padidintų Lietuvos ir Europos apginamumą ir saugumą.
