Artimiausius trejus metus kas antras Lietuvos ūkininkas ketina investuoti į dirvožemio gerinimą, rodo naujausias agroverslo bendrovės Linas Agro užsakymu atliktas tyrimas. Kitose Baltijos šalyse šis prioritetas svarbesnis dar didesnei daliai ūkininkų.
Tyrimo duomenimis, 49 proc. apklaustų Lietuvos ūkininkų svarbiausiu investicijų prioritetu per artimiausius trejus metus nurodo savo ūkio dirvožemio gerinimą. Labiausiai į dirvožemio gerinimą svarsto investuoti valdantys mažiausius – iki 70 ha dydžio – ūkius, taip pat valdantys iki 300 ha dydžio ūkius: tokių atitinkamai yra 53 proc. ir 50 proc.
Kaip komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, dirvožemis – svarbiausias ūkininkų darbo įrankis, nuo kurio priklauso kiekvienų metų derlius. Anot jos, dirvos gerinimas – ilgas ir nenutrūkstantis procesas, kuris leidžia tikėtis norimos grąžos iš ūkininkavimo.
„Dirvožemį veikia įvairios jėgos ir veiksniai: lietus, vėjas, saulė, taip pat – ir ūkininkavimas. Todėl labai svarbu investuoti į dirvos būklės gerinimą, ir tai daryti ne tik siekiant sumažinti neigiamą aplinkos poveikį, bet ir norint pasiekti gerų ūkininkavimo rezultatų“, – sako G. Pšibišauskienė.
Ketinančių investuoti į dirvožemio gerinimą yra dar daugiau kitose Baltijos šalyse. 53 proc. apklaustų Latvijos ūkininkų ši investicijų kryptis – svarbiausia per artimiausius trejus metus. Labiausiai į dirvožemio gerinimą svarsto investuoti turintieji 301–700 ha ūkius – Latvijoje tokių yra 58 proc.
Tuo metu Estijoje didžiausia dalis ūkininkų ketina skirti savo investicijas į dirvožemio gerinimą: taip tvirtina 60 proc. apklaustų šalies ūkininkų. Tam labiausiai nusiteikę valdantys 301–700 ha ūkius – tokių yra du trečdaliai (68 proc.).
Visus metus trunkantis darbas
Paklausta, kada geriausia pasirūpinti dirvožemio būkle, agrotechnologijų ekspertė pabrėžia: vieno konkretaus laiko nėra, nes tai – nuolatinis darbas. Pasak jos, dirvoje įvairūs procesai vyksta ištisus metus.
„Paprastai kalbant, dirvožemį sudaro apatinis ir viršutinis sluoksniai, o pastarasis – svarbiausias, ir ūkininkai investuoja į šią organinę dalį. Priemonių yra pačių įvairiausių: nuo organinių ir mineralinių trąšų iki tradicinės sėjomainos. Prireikia ir pačių paprasčiausių sprendimų, pavyzdžiui, visą sezoną žemė turi būti pridengta, taip sulėtinant jos metabolizmą. Vienas tokių būdų – pasibaigus javapjūtei, lauke palikti kuo daugiau šiaudų, prieš tai juos paskleidus: tai leis sumažinti kalio praradimus“, – paaiškina G. Pšibišauskienė.
Ekspertė pabrėžia ir tradicinės sėjomainos, atliekamos penkių–šešių metų laikotarpyje, svarbą. „Žirniai, pupos, lubinai, taip pat avižos, garstyčios ar net ridikai – tik dalis kultūrų, kurios gali būti pasitelkiamos sėjomainai. Jai taip pat galima panaudoti tiek posėlinius, tiek ir įsėlinius augalus, pavyzdžiui, jau paminėtas garstyčias ir ridikus, kurie per palyginti trumpą laiką užaugina didelę žaliąją masę.“
Prireiks nemažai laiko
Pasak specialistės, gerinimo procesas priklauso nuo dirvos būklės: kuo ji lengvesnė ir sausesnė, tuo sunkiau bus ją paveikti.
„Jei kalbame, pavyzdžiui, apie smėlingą, priesmėlio dirvą, kuri – mažiau naši, užtruks ilgai, kol pavyks iš jos išspausti maksimalią naudą. Todėl šiuo atveju dėmesys turėtų būti sutelktas į pačių augalų auginimą bei stiprinimą. Tačiau tai pareikalaus nemažai investicijų – kaip ir noras kuo greičiau pagerinti dirvožemio būklę“, – komentuoja G. Pšibišauskienė.
Ji papildo, kad lengvi dirvožemiai dažnai išsiskiria rūgštingumu, todėl juos būtina kalkinti. „Dirvos kalkinimas – svarbi procedūra, kuri leidžia padidinti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Dirvai kalkinti dažniausiai naudojami dolomitmilčiai, trupintos klintys, taip pat kitos medžiagos. Naudojant jas pagerinama dirvos struktūra, biologinis aktyvumas, joje padidėja maisto medžiagų kiekis. Vis dėlto, jei dirva bus kalkinama pernelyg intensyviai, pasėliai augs ne taip gerai.“
Tačiau ekspertė pabrėžia, kad vien to – nepakaks, o dirvos gerinimo procesas – reikalaujantis kantrybės.
„Pirmaisiais metais galime paveikti tik augalus tiesiogiai juos veikiančiomis priemonėmis: trąšomis, mikroelementais ir kt. Dirvos būklės taip staiga pagerinti nepavyks, ypač jei pradedama nuo nulio. Kita vertus, tam tikro, nors ir nežymaus, pagerėjimo galima sulaukti taikant tikslingas priemones, pavyzdžiui, organines trąšas išberti prie augalų šaknų. Vis dėlto, tvariausių ūkio rezultatų pasiekti pavyks tik pasiryžus ilgalaikiams dirvos gerinimo procesams“, – tvirtina G. Pšibišauskienė.
Svarbiausias darbas dabar – pažadinti dirvą
Paklausta, nuo ko verta pradėti šį pavasarį stiprinant dirvos būklę, G. Pšibišauskienė rekomenduoja pažvelgti į termometrą ir žadinti dirvožemyje esančius mikroorganizmus.
„Kol kas žemei dar sunkiai sekasi įšilti: vidutinė jos temperatūra siekia vos 6, kai kur dar mažiau laipsnių. Tik prie 10 laipsnių šilumos dirvoje prasideda mikrobiologiniai procesai, tad juos reikia paskatinti: tai galima padaryti su fulvinėmis, huminėmis rūgštimis, mikrobiologiniais preparatais, polisacharidais, taip pat organinėmis trąšomis. Turime viso labo kelis mėnesius iki augalų žydėjimo, tad paskubėti – verta“, – komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė G. Pšibišauskienė.
Ūkininkų nuomonės tyrimą Linas Agro užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo beveik 1000 ūkininkų: 500 Lietuvoje, 300 Latvijoje ir 200 Estijoje, auginančių grūdines kultūras.
Apie AB Linas Agro
AB Linas Agro – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
