Balandžio 25–26 d. Kulionyse (Molėtų r.) bus švenčiama jau 30-ji pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Šventės rengėjai kviečia visus įsijungti į seniausią lietuvišką pavasario šventę, siekiant patirti gamtos atgimimą ir stiprinti ryšį su protėvių išmintimi.
Jorė, pradėta švęsti Kulionyse, per tris dešimtmečius išaugo į visos Lietuvos kultūrinį ir dvasinį reiškinį, paplito po Lietuvą ir už jos ribų.
Jorė – gyvybės sugrįžimo šventė
Jorė – tai pirmosios pavasario žalumos šventė, siejama su Perkūno šviesa, pumpurų sprogimu ir gyvybinių galių atsinaujinimu.
Kulionyse kasmet vyksta apeigos, skamba sutartinės, dega aukurai, siekiant patirti ryšį su protėviais ir gamta.
Dvi dienos – du Jorės veidai
Balandžio 25 d. – Šventinių renginių diena
Šeštadienis skirtas kultūriniams renginiams Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio 2 A, Kulionių k., Molėtų r.): parodų atidarymai („Lietuvių dievai“, „Žvaigždžių raižtas“, „Joručiai“, „Gyvo žalio“, „Mūsų Krivis Trinkūnas“); amatų pristatymai (duonos kepimas, juostų audimas, žalvario papuošalų gamyba ir kt.); paskaitos apie dangaus ženklus ir baltų pasaulėvaizdį; Roberto Šarknicko poezija; koncertai („Kūlgrinda“, latvių Dievturių apeigų grupė, Agota Zdanavičiūtė ir Kristijonas Lučinskas „Gyvasčia“) ir sutartinių giedojimas; šventinė pirtis, vakaro laužas, šokių ir sutartinių mokymas bei vakaronė.
Ši diena suteiks galimybę ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į veiklą.
Balandžio 26 d. – Apeigų diena
Sekmadienį vyks pagrindinės apeigos. Rytas prasidės viralo užkaitimu Perkūno šventovėje. 11 val. jorėnai, sveikindami vieni kitus „Gyvo Žalio!“ palinkėjimais, rinksis Dangaus šviesulių stebykloje, iš kur iškilminga eisena pajudės į Kulionių piliakalnį.
Čia bus prisiminti tautos didvyrių žygdarbiai, per Amžinają ugnį aukojama jų atminimui. Prie piliakalnio aukuro ugnies visi pasiryžę eiti protėvių keliu bus išvesti į romuvius.
Kovos menų būrio „Varingis“ kariai susirems apeiginėje kovoje, o partizanai „Miško broliai“ atliks simbolinę salvę pilėnų atminimui.
Nuo Kulionių piliakalnio eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą, kurioje bus aukojama Gabijai, Žemynai ir dievams, dalijamasi apeiginiais joručiais ir duona, laiminami romuviai ir tie, kurių vardai kilę iš šventės vardo šaknies.
Perkūnui bus aukojami akmenys Perkūno šventovėje. Apeiginio viralo srėbimas stiprins bendruomenės saitus.
„Dalinsimės duona, gira ir kitais šventiniais valgiais; ridensime joručius, supsimės sūpuoklėmis, šoksime lenton… Jorė – tai ryšys tarp praeities ir dabarties, tarp mūsų ir protėvių, žmonių ir dievų. Tai saitas, kuris jungia mus į vieną bendrą dvasinį tinklą ir daro galingais visiems metams“, – sako Jonas ir Daiva Vaiškūnai, rengėjai.
Apeigų dieną baigs „Žvaigždžių skliaute“ pokalbis su Jeronimu Lauciumi apie gamtos galias.
Jorė – reiškinys, peržengęs vienos šventės ribas
Kulionių Jorė tapo visos Lietuvos mastu išplitusios tradicijos branduoliu, jungiančiu apeigas, bendruomenę ir kultūrą.
„Per tris dešimtmečius Jorės šventė tapo gyvu pavyzdžiu, kaip galima atgaivinti ir tęsti baltų dvasinį paveldą šiandienos pasaulyje“, – teigia Jonas ir Daiva Vaiškūnai.
Jorės talka – pasiruošimas šventei
Prieš šventę, balandžio 18-19 d. vyks talka „Gyvo žalio“, kurioje bus puošiamos šventvietės ir ruošiamos apeiginės erdvės. Po talkos – Jono Vaiškūno paskaita ir Jorės pirtis.
Šventės rengėjai: Žaliųjų klubas „Gojus“, Lietuvos Romuva, Molėtų krašto muziejus. Šventę iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Molėtų r. savivaldybė.
