16-oji metų savaitė – laukuose pats darbymetis: vieni sėja, kiti tręšia, treti purškia. Tačiau šalnos šiuos darbus pristabdo, o joms pasibaigus būtinas atsargumas – stresą patyrę augalai tampa jautresni pesticidams, jų metabolizmas sulėtėja. Nerekomenduojama iškart po šalnų purkšti herbicidų ar augimo reguliatorių. Stresą galima švelninti naudojant amino rūgštis – jos padeda augalams po šalčio atsigauti gerokai greičiau nei savaime.
Purškiant herbicidus per šalnas ar netrukus po jų, piktžolės gali likti nepakankamai paveiktos, o kultūriniai augalai – pagelsti ar net žūti dėl sulėtėjusio veikliųjų medžiagų skaidymo. Azoto trąšos per lapus tokiomis sąlygomis taip pat gali dar labiau didinti augalų stresą ir lemti azoto nuostolius.
Žieminių rapsų būklė
Augalų išsivystymo tarpsnis pasiekė butanizaciją. Temperatūrų kaita, staigus augimas daro neigiamą poveikį rapsams. Stambiausi augalai pasėlyje deformuojasi, matomi stiebo įplyšimai. Perpjovus augalą, matyti stiebo tuštumos. Plyšimo vietos – palanki terpė plisti grybinėms ligoms, todėl fungicidų naudojimas gali būti neišvengiamas.
Vienuose rapsų laukuose pastebimas rapsinių žiedinukų antplūdis, kituose – kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Tačiau, gerai žinant kenkėjų plitimo ypatumus ir jų biologiją, galima efektyviau organizuoti apsaugą ir sumažinti sąnaudas.
Verta prisiminti
Stiebiniai paslėptastraubliai. Dirvai 2 cm gylyje sušilus iki +6 °C, jie palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius, straubliuku padaro stiebe skylutę, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais apie 3 savaites, vėliau virsta lėliukėmis. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus +9–12 °C, o esant +20 °C stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.
Pagrindinė profilaktinė priemonė – tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų tinka tik tuomet, kai jų gausa pasiekia žalingumo ribą (geltonose gaudyklėse per 3 d. randama 10 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai randami 1 vabalas ant 5 augalų).
Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Vabalas gyvena apie 2–3 savaites, tačiau per tą laiką jis gali padėti nuo 50 iki 150 kiaušinių. Lervos dažniausiai išsirita per 3–7 dienas, o jų vystymosi laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir maisto resursų. Suaugėliai iškanda žiedus, o besimaitinančios žiedų viduje jų lervos gali visiškai sunaikinti žiedus.
Rekomenduojamas purškimas insekticidais priklauso nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio būklės. Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 30–39) žalingumo riba yra vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo, butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 50–53) – 2–3 vabalai, o šio tarpsnio pabaigoje (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – vidutiniškai 3–4 vabalai ant vieno patikrinto augalo.
Norint efektyviau naudoti insekticidus žieminių rapsų pasėliuose, siūloma laikytis šių principų:
- taikyti tinkamas agrotechnines priemones – gerai paruošti dirvą, pasirinkti optimalų sėjos laiką, užtikrinti pakankamą augalų aprūpinimą būtinomis maisto medžiagomis, kad būtų sudarytos palankios augimo sąlygos;
- laikytis sėjomainos, kad rapsai į tą patį lauką grįžtų ne anksčiau kaip po 3–4 metų;
- siekiant mažinti atsparumo insekticidams išsivystymo riziką, ypač kai jie naudojami kelis kartus per sezoną, rinktis skirtingų cheminių klasių produktus;
- žydėjimo laikotarpiu insekticidus ir kitus pesticidus purkšti tik vakare ar naktį (nuo 21 val. iki 4 val.), taip apsaugant bites, ir ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki purškimo užsiregistruoti PPIS sistemoje.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių jau suformavo didžiausią ūglių skaičių ir pakėlė varpelę apie 1 cm. Pasėliai visoje Lietuvoje šiuo metu susiduria su dvigubu stresu – drėgmės trūkumu ir temperatūrų svyravimais.
Sausa dirva stabdo maisto medžiagų (ypač azoto) įsisavinimą, o rytinės šalnos nuo -1 iki -4 °C sulėtina augalo vegetacijos procesus. Ant augalo esančios septoriozė ir miltligė kol kas snaudžia dėl sausros, tačiau piknidžiai ant apatinių lapų yra „uždelsto veikimo bomba“: po lietaus ir šilumos abi ligos gali išplisti.
Šiuo jautriu periodu atsargiai reikia elgtis su herbicidais ir augimo reguliatoriais, nes streso būsenoje (šalnos + sausra) augalas sunkiai skaido cheminius junginius. Purkšdami herbicidus per šalnas, galite stipriai nudeginti pasėlį arba sustabdyti jo augimą ilgam laikui. Rekomenduojama purškimus planuoti tik tada, kai nakties temperatūra taps teigiama, o augalai atsigaus po rytinio šoko. Trąšas per lapus verta naudoti su aminorūgštimis. Tai padės kviečiams lengviau ištverti temperatūrinį stresą ir naktines šalnas. Esant galimybei, pridėkite nedidelį kiekį magnio ir mangano, kad skatintumėte fotosintezę net ir nepalankiomis sąlygomis.
Jeigu planuojate tręšti KAS, būkite itin atsargūs. Esant sausrai ir šalnos pažeistiems lapams, skystos trąšos gali sukelti stiprius cheminius nudegimus. Geriau palaukti vakaro, kai vėjas nurimsta, o augalas nėra įkaitęs nuo saulės. Svarbiausia taisyklė dabar neskubėti su agresyvia chemija, kol augalai kenčia nuo sausringo periodo ir šalčio. Geriausia būtų palaukti šilumos ir tik tada purkšti.
Naktinės šalnos ir herbicidai – svarbu žinoti renkantis
Herbicidų pasirinkimas yra gana platus ir kasmet šiek tiek keičiasi: atsiranda naujų produktų, o dalis senesnių išbraukiami iš leidžiamų naudoti sąrašo. Dėl šios priežasties svarbu nuolat tikrinti naujausią informaciją interneto svetainėse, tokiose kaip www.ikmis.lt ir https://vatis.vatzum.lt/.
Svarbu ne tik tinkamai pasirinkti herbicidą pagal vyraujančias piktžolių rūšis ir jų augimo stadiją. Jo veiksmingumui įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz.,naudojamo vandens kokybė, purkštuvo švara bei augimo sąlygos purškimo metu. Kuo palankesnės sąlygos augalams augti, tuo geriau herbicidai veikia, nes veikliosios medžiagos lengviau įsisavinamos aktyviai augančių piktžolių. Tuo tarpu streso sąlygomis augančias piktžoles javų pasėliuose sunaikinti yra gerokai sudėtingiau.
Pasitaiko atvejų, kai augalų apsaugos priemonės neveikia taip, kaip tikėtasi. Tokiais atvejais, analizuojant galimas purškimo klaidas, verta įvertinti šiuos aspektus:
• ar tiksliai nustatyta piktžolių rūšinė sudėtis;
• ar pasirinktas tinkamas herbicidas;
• ar naudota norma atitiko piktžolių dydį;
• ar tinkamai parinktos ir dozuotos paviršiaus aktyviosios medžiagos;
• ar nebuvo kliūčių tirpalui pasiekti augalus (pvz., ražienos ar augalų liekanos);
• ar naudotas pakankamas ir kokybiškas vandens kiekis;
• ar purkštuvas buvo tinkamai sukalibruotas;
• ar nepasitaikė techninių nesklandumų (pvz., užsikimšę purkštukai ar netolygus siurblio darbas);
• ar buvo tinkamai parinkti purkštukai, slėgis, sijų aukštis ir važiavimo greitis, užtikrinantys tolygų padengimą;
• ar laikytasi etiketėje nurodytų aplinkos sąlygų reikalavimų;
• kokios kitos medžiagos buvo įmaišytos į tirpalą.
Reikėtų nepamiršti, kad kai kurie pesticidai, nors ir gali būti maišomi, tarpusavyje nesuderinami biologiškai. Tai gali sumažinti jų veiksmingumą naikinant piktžoles ir padidinti kultūrinių augalų pažeidimo riziką. Be to, neigiamas poveikis galimas ir tuomet, kai tarp nesuderinamų produktų purškimų daromas per trumpas intervalas. Taip pat svarbu, kad purškiamas tirpalas būtų gerai išmaišytas.
Vienas iš reikšmingų aplinkos veiksnių yra oro temperatūra, nes skirtingi herbicidai efektyviausiai veikia nevienodomis temperatūrinėmis sąlygomis.
Kad herbicidų veikliosios medžiagos veiktų efektyviai, būtina tinkama oro temperatūra (parengta pagal IKOK gaires) (pridedama lentelė).
Atkreipkite dėmesį, kad pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos iki paviršinių vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių. Šių vandens apsaugos zonų privalu laikytis visiems produktų naudotojams.
Naudinga
Jau galite stebėti IKMIS portale stichinio meteorologinio reiškinio, tokio kaip sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pasireiškimus skirtingose seniūnijose.
Dėl individualių konsultacijų augalininkystės klausimais kreipkitės į savo rajono LŽŪKT biuro augalininkystės konsultantą.
Daugiau informacijos www.ikmis.lt
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires
