Šių metų kovo 16–20 d. Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su Masačusetso technologijos institutu (MIT) delegacija surengė trečiąjį strateginį vizitą į vieną iš geriausių pasaulio universitetų. Tarp delegacijos narių – Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkė dr. Gintvilė Šimkonienė. Delegaciją sudarė Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovai, toliau plėtojantys bendradarbiavimo galimybes su viena iš pasaulyje pirmaujančių inovacijų ekosistemų. Pagrindinis vizito tikslas – naujo mikro-modulio kūrimo galimybės.
Šis pavasaris transatlantinei mokslo ir inovacijų bendruomenei buvo kupinas naujų įspūdžių. 18 narių delegacija iš 13 Lietuvos konsorciumo partnerių – mokslo ir verslo institucijų, apsilankė viename iš geriausių pasaulio universitetų, kad aptartų tolesnius bendrų mokslinių tyrimų ir projektų planus.
Vizito programą sudarė bendri ir individualūs susitikimai su MIT atstovais. Lygiagrečiai delegacija tiesiogiai įsitraukė į MIT akademinę aplinką – lankė paskaitas, baigiamųjų darbų gynimus bei tarpinius MIT programų, įskaitant „DesignX“, skirtoje dizaino inovacijoms ir verslumui, studentų projektų pristatymus. Šios patirtys suteikė galimybę iš arti susipažinti su tuo, kaip MIT organizuoja mokymosi procesą, grįstą aktyviu dalyvavimu ir realių problemų sprendimu.
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkė dr. Gintvilė Šimkonienė prisimindama kelionę teigia: „Didžiausią įspūdį paliko MIT akademinė aplinka – skirtingų tautybių ir įvairių sričių ekspertų subūrimas, jų integracija bei bendri siekiai. Ypač ryškus harmoningai veikiantis visumos procesas, kai kiekvieno dalyvio indėlis yra unikalus ir turintis reikšmingą vertę. Infrastruktūra ir bendradarbiavimo kultūra, tarpusavio susietumas ir aiškiai apibrėžti bendri tikslai leidžia dirbti savarankiškai, tačiau kartu – vardan bendro rezultato. Akivaizdu, kad pažangiausi sprendimai gimsta ten, kur susitinka mokslas, studijos ir bendradarbiavimas su verslu bei visuomene, ieškant atsakymų į aktualias visuomenines ir globalias problemas.“
Šio vizito metu buvo nagrinėjami konkretūs būdai, kaip suartinti mokslą ir verslą, mokslo idėjas paverčiant realiais produktais ir sprendimais.
Klaipėdos universiteto vaidmuo
Klaipėdos universitetui (KU) dalyvavimas šiame bendradarbiavime su MIT turi reikšmingą strateginę ir politinę svarbą, stiprinančią universiteto pozicijas tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Ši partnerystė atveria plačias galimybes kurti ir dalintis žiniomis, spręsti aktualias mokslo ir verslo problemas bei perimti pažangiausias praktikas, metodus ir metodikas, jas pritaikant Klaipėdos regiono poreikiams. Kartu tai prisideda prie Europos energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
Vizitas vertinamas kaip strategiškai svarbus, į ateitį orientuotas žingsnis, skatinantis KU tarptautiškumo augimą, mokslo kokybės stiprinimą ir ilgalaikio bendradarbiavimo plėtrą: „Vizitą vertinu kaip strategiškai reikšmingą, į ateitį orientuotą žingsnį, prisidedantį prie Klaipėdos universiteto tarptautiškumo stiprinimo, mokslo kokybės augimo ir tarptautinio bendradarbiavimo potencialo plėtros. Bendradarbiavimas su viena pažangiausių akademinių institucijų pasaulyje sudaro palankias sąlygas bendrai projektinei veiklai, žinių kūrimui, dalijimuisi patirtimi ir akademinių tinklų plėtrai. Tai patvirtina ir konkretūs rezultatai – mano parengtas ir pateiktas projektas „Global Seed Fund“ konkursui buvo patvirtintas ir gavo finansavimą. Šiuo metu kryptingai formuojama ilgalaikė bendradarbiavimo trajektorija, kurios siekis – sukurti tvarią mokslo, studijų ir partnerystės ekosistemą, grindžiamą tarptautiniu bendradarbiavimu, tarpdiscipliniškumu ir bendru pridėtinės vertės kūrimu.“ – sako dr. Gintvilė Šimkonienė.
Tolesni konsorciumo ir MIT žingsniai
Lietuvos institucijų ir MIT bendradarbiavimas jau duoda konkrečių rezultatų. Pirmaisiais bendradarbiavimo metais Lietuvos konsorciumo nariai kartu su MIT mokslininkais pateikė septynias projektų paraiškas dalyvauti MIT „Global Seed Funds“ programoje, kurią administruoja TSC. Visos pateiktos paraiškos buvo priimtos. Rengiant projektus taip pat dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslininkės – dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė ir dr. Gintvilė Šimkonienė.
Pateiktų projektų sąrašą rasite čia: https://cis.mit.edu/opportunities/faculty/global-seed-funds/current-gsf-winners
Kitas konkretus rezultatas – bendras akademinis mikromodulis, kurį šiuo metu rengia 6 Lietuvos universitetai ir kurio startas numatytas 2026 m. spalio mėn. Ši „pilotinė“ iniciatyva, pasitelkiant „MITx“ platformą ir mokymo metodikas, sudarys sąlygas Lietuvos universitetų studentams artimiau susipažinti su MIT akademine aplinka.
Kalbėdami apie vizitą, dalyviai pabrėžė, kad MIT modelis turėtų būti vertinamas kaip įkvėpimo šaltinis, o ne kaip šabloninis reiškinys. „MIT aplinka yra unikali. Jos negalima tiesiog perkelti į kitą ekosistemą, – pažymėjo Ina Žurkuvienė. – Ne visi mokslo pasiekimai turi virsti verslo idėjomis, tačiau tais atvejais, kai taip nutinka, jiems reikalinga tvirta parama. Tai platesnio pobūdžio sisteminis klausimas, kurį verta nagrinėti plačiau.“
Nuo proceso iki poveikio
Viso vizito metu nuolat kartojosi mintis: moksliniai tyrimai ir švietimas vis dažniau vertinami pagal jų sukuriamą realų poveikį visuomenei. Pasak profesorės E. Wood, diskusijos atskleidė Lietuvos universitetuose jau vykstančius pokyčius: „Šis vizitas padėjo man geriau suprasti įdomias kryptis, kurias formuoja Lietuvos akademinės bendruomenės ir verslo atstovai, įskaitant siekį modernizuoti ir diegti naujoves mokslinių tyrimų bei švietimo srityse.”
Ji taip pat akcentavo glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei į praktiką orientuotų mokymo modelių svarbą: „Mane sudomino diskusija apie glaudesnių ryšių tarp akademijos ir verslo kūrimą, siekiant abipusės naudos. Čia galėtų praversti kai kurie MIT mokymo modeliai, kuriuose kursai orientuojami į konkrečius verslo bendruomenės siūlomus uždavinius.“
Šios įžvalgos buvo išsamiau aptartos Lietuvos ir MIT atstovų pokalbiuose. Jomis pasidalino Lietuvos konsorciumo koordinatorė Ina Žurkuvienė:„MIT didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų indėliui į realius pokyčius pasaulyje. Jų veikla grindžiama projektais, išradimais ir technologijomis. Tai kelia mums, lietuviams, svarbų klausimą – o kas būtų, jei sėkmę pradėtume vertinti labiau pagal poveikį, o ne pagal procesą? Nors aukštos kokybės publikacijos ir toliau lieka mokslo „kertinis akmuo“, išplėtus vertinimo kriterijus ir tradicinius rodiklius papildžius realiais rezultatais, būtų galima visapusiškiau įvertinti mokslininko indėlį.“
Kaip gimsta inovacijos: MIT centrų vaidmuo
Siekdama geriau suprasti, kaip idėjos pereina iš laboratorijų į rinką, delegacija lankėsi keliuose MIT padaliniuose, įskaitant „Deshpande“ technologinių inovacijų centrą.
Ten pokalbių su vykdomuoju direktoriumi Rana K. Gupta metu buvo pabrėžtas itin selektyvus komercializavimo modelis. Kasmet centras peržiūri dešimtis mokslinių tyrimų pasiūlymų, tačiau remia tik nedidelį skaičių projektų, turinčių didelį praktinio pritaikymo potencialą. Didžiąją šio proceso dalį sudaro „katalizatoriai“ – patyrę mokslininkai, dirbantys kartu su tyrėjais, testuojantys idėjas, anksti identifikuojantys rizikas ir padedantys projektams pasiekti rinką.
Konsorciumo koordinatorė pabrėžė, kad šis modelis veikia tik pasitikint tyrėjais ir asmenimis, padedančiais jų idėjas perkelti į rinką: „Tas pasitikėjimas gimsta iš bendrų patirčių – be jų net geriausi įrankiai ar procesai nebus pakankami.“
Dar vienas reikšmingas vizitas vyko MIT Mokymo ir mokymosi laboratorijoje, kurioje buvo pristatytas aktyviuoju mokymusi paremtas ugdymo modelis. Pabrėžta, kad studentai turi savarankiškai susipažinti su teorine medžiaga prieš pamoką, o pamokų metu laikas skiriamas diskusijoms, komandiniam darbui ir realių problemų sprendimui.
Idėjų išbandymas praktikoje
Delegacija taip pat apsilankė MIT branduolinio reaktoriaus laboratorijoje – viename iš nedaugelio pasaulyje universitetų turimų mokslinių tyrimų reaktorių. Ši laboratorija leidžia atlikti pažangius medžiagų bandymus ekstremaliomis sąlygomis, taip žymiai pagreitindama mokslinių tyrimų procesus ir palaikydama bendradarbiavimą su verslo partneriais, kuriančiais naujos kartos energetikos technologijas.
Dar vienas svarbus vizito etapas buvo apsilankymas lietuvių įkurtoje biotechnologijų bendrovėje „Northway Biotech
