„Šiuo metu socialiniai tinklai – tarsi antras jaunų žmonių gyvenimas – ten vyksta ne tik bendravimas, informacijos kaita, tačiau ir informacijos ieškojimas“, – teigia viešosios įstaigos „Įvairovės edukacijos namai“ vadovė, lytiškumo ugdymo edukatorė, psichologė Lina Januškevičiūtė. Apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai ir kokią įtaką jie daro lytiškumo ugdymui ir požiūriui pasikalbėjome su ja ir Krizinio nėštumo centro savanoriu, neformaliojo lytinio švietimo lektoriumi Edvinu Daukniu.
Formuoja nerealistiškus lūkesčius
Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be socialinių tinklų. Juose jauni žmonės ieško atsakymų apie santykius, kūną, lytiškumą ir emocinį artumą. Čia pateikiamas turinys gali daryti įtaką, kaip jauni žmonės supranta, kas yra „normalu“, „patrauklu“ ar „priimtina“ santykiuose.
„Problema ta, kad algoritmai dažnai labiau iškelia emocingą, provokuojantį ar stereotipinį turinį, todėl jauni žmonės gali susidurti su nerealistiškais lūkesčiais apie kūnus, seksą ar santykius“, – akcentuoja L.Januškevičiūtė, pridurdama, kad socialiniai tinklai gali atlikti ir itin svarbų vaidmenį – ypač ten, kur trūksta kokybiško lytiškumo ugdymo.
Jai pritaria lytinio švietimo lektorius E.Dauknys, teigiantis, kad neribojamos informacijos kiekis iš tiesų gali formuoti jauną žmogų, kuris ne visada yra pasiruošęs kritiškai atsirinkti bei įvertinti internete transliuojamą turinį. Mat šis kuriamas taip, kaip naudinga verslui, akcentuojant instinktus ir neužsimenant apie vertybes.
Socialiniai tinklai lytinio ugdymo neatstos
Dažnai galima išgirsti, kad internetinė erdvė – tai tarsi milžiniškas informacijos šiukšlynas, kuriame galima rasti daug nepatikimos informacijos. L.Januškevičiūtė pabrėžia, kad nuoseklaus, moksliškai pagrįsto ugdymo mokyklose ji nepakeis.
„Vienas didžiausių socialinių tinklų pranašumų – prieinamumas. Jauni žmonės informaciją gali pasiekti greitai, anonimiškai ir jiems artima forma. Dažnai internete jie drįsta ieškoti atsakymų į klausimus, kurių nedrįstų užduoti suaugusiesiems ar mokytojams“, – teigia ji.
Socialiniuose tinkluose taip pat galima rasti daugiau įvairių patirčių, reprezentacijos bei atviresnių pokalbių apie emocinę sveikatą, santykius ar lytiškumą. Tačiau kartu tai yra erdvė, kurioje gausu dezinformacijos.
Pasak lytiškumo ugdymo edukatorės, psichologės Linos Januškevičiūtės, jauni žmonės gali susidurti su seksualizuotais stereotipais, klaidinančia informacija apie santykius ar net smurtą romantizuojančiu turiniu. Mokykla gi turi svarbų vaidmenį – suteikti struktūruotą, patikimą ir amžių atitinkantį ugdymą, kuriame galima diskutuoti, reflektuoti ir mokytis kritiškai vertinti informaciją.
„Idealiu atveju socialiniai tinklai ir formalus lytiškumo ugdymas turėtų vieni kitus papildyti, o ne konkuruoti tarpusavyje, tačiau realybėje matome, kad dažnai socialiniai tinklai visgi laimi prieš mokyklą“, – akcentuoja lytiškumo ugdymo edukatorė.
E.Dauknys pastebi, kad tėvams dažnai vis dar per sunku kalbėti su vaikais lytiškumo, gyvybės atsiradimo ir šeimos kūrimo temomis. „Normalu, kad paaugliams, kai prasideda hormonų audros ir visas kūnas eina vaisingumo keliu, norisi rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Ar turime mokyklose daug vertybiškai stiprių pamokų, kurios formuotų ir teisingai kreiptų jaunus žmones? Tai nėra lengvas darbas. Dėl to socialiniai tinklai ir užpildo šią nišą, o kažkam tai dar ir verslas“, – pastebi lektorius.
Kritinis mąstymas itin svarbus
Į klausimą, ar jauni žmonės geba kritiškai vertinti informaciją apie seksą ir santykius, kurią mato internete, nei E.Dauknys, nei L.Januškevičiūtė vienareikšmiškai atsakyti negalėtų. E.Dauknio nuomone, tai ypač priklauso, iš kokios aplinkos jaunas žmogus ateina, kokios vertybės buvo diegiamos šeimoje, kokį pavyzdį jis matė. Lektorius mano, kad daugelis geba kritiškai vertinti tokią informaciją, bet didesnioji dalis yra tiesiog formuojama, pasitelkiant įvairiausius interneto veikėjus, gražius ir įžymius žmones.
L.Januškevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai manoma, jog jauni žmonės, augę su technologijomis, automatiškai geba kritiškai vertinti internete matomą turinį, tačiau gebėjimas naudotis technologijomis dar nereiškia gebėjimo atpažinti patikimą informaciją.
„Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad net ir suprasdami kritinio mąstymo svarbą, daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų pernai rinkosi ignoruoti internete pastebėtą dezinformaciją, propagandą ar dirbtinio intelekto suklastotą turinį“, – pažymi ji.
Internete labai daug turinio apie santykius, lytiškumą ar kūno įvaizdį pateikiama per humorą, trumpus vaizdo įrašus ar influencerių nuomones. Tokia forma gali atrodyti patikima ir artima, tačiau ne visada remiasi faktais ar specialistų žiniomis. Be to, algoritmai linkę rodyti panašų turinį į tą, kurį žmogus jau žiūrėjo, todėl gali susiformuoti gana siauras ir iškreiptas požiūris į santykius ar lytiškumą.
Kritinis mąstymas šiandien tampa itin svarbus ir jauni žmonės turi mokytis klausti: kas kuria šį turinį? Kokiu tikslu jis kuriamas? Ar tai remiasi patikima informacija? Ar tai neskatina stereotipų, spaudimo ar žalingų normų? Kam naudingas šitas turinys – man ar tam žmogui, kuris jį kuria? Tokie įgūdžiai yra būtini ne tik saugumui internete, bet ir sveikesniems santykiams bei emocinei gerovei.
E.Dauknys sutinka, kad lytiškumo ugdymas turėtų būti skaitmeninio raštingumo dalis, pabrėždamas, kad dabar bet kas, bet kada, bet kur keliais mygtukų paspaudimais gali rasti ir gauti pagal amžių netinkamos informacijos, tarkime, susijusios su pornografija. Svarbu kalbėti apie privatumo ribas, sutikimą skaitmeninėje erdvėje, sekstingo rizikas, pornografijos poveikį lūkesčiams, algoritmų veikimą ir socialinių tinklų įtaką savivertei. Tai taip pat yra prevencijos klausimas. Jauni žmonės turi žinoti, kaip atpažinti manipuliaciją, spaudimą ar smurtinį elgesį internete, kur kreiptis pagalbos ir kaip apsaugoti save skaitmeninėje aplinkoje.
Reguliavimas turi būti griežtesnis
Neformaliojo lytinio švietimo lektoriaus Edvino Dauknio teigimu, socialinių tinklų platformos turėtų griežčiau reguliuoti turinį apie seksualinę sveikatą ir lytinį ugdymą. Jis siūlo pradėti nuo to, kokia apskritai yra mūsų valstybės vizija tuo klausimu, kaip mes formuojame visuomenę ir kokio rezultato norime.
L.Januškevičiūtė sutinka, kad tai – sudėtingas klausimas, nes svarbu rasti balansą tarp apsaugos ir galimybės pasiekti kokybišką edukacinę informaciją. „Viena vertus, socialinių tinklų platformos turėtų aktyviau reaguoti į turinį, kuris skatina smurtą, manipuliaciją, nepilnamečių seksualizavimą ar platina dezinformaciją apie seksualinę sveikatą.
Jauni žmonės turi teisę į saugesnę skaitmeninę aplinką. Kita vertus, kartais algoritmai riboja ir edukacinį turinį – pavyzdžiui, informaciją apie menstruacijas, seksualinę sveikatą ar tapatybės temas. Todėl svarbu, kad reguliavimas būtų orientuotas ne į pačios temos draudimą, o į žalingo, klaidinančio ar išnaudojančio turinio mažinimą“, – sako ji.
Vis dėlto vien reguliavimo nepakanka, svarbiausia yra stiprinti jaunų žmonių kritinį mąstymą, skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą atpažinti, kada turinys internete gali būti žalingas ar manipuliatyvus.
Autorė: Urtė Jarockė
