2026 m. gegužės 14 d. Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos ES direktyvos nuostatos dėl leidimo gyventi ir dirbti bei darbuotojų teisių, kartu sprendžiamos praktikoje išryškėjusios problemos ir siekiama aiškesnio bei socialiai jautresnio užsieniečių teisinio statuso reguliavimo.
Už naujas pagrindinio įstatymo nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pažymėjo, kad priimtais pakeitimas siekiama, kad migracijos sistema Lietuvoje būtų ir teisinga žmogui, ir atspari piktnaudžiavimui. „Stipriname užsieniečių darbuotojų teises, suteikiame jiems daugiau aiškumo ir saugumo, ypač netekus darbo. Taip pat įtvirtiname aiškesnes garantijas pažeidžiamiausiems, tarp jų ir prekybos žmonėmis aukoms. Kartu randame subalansuotą sprendimą dėl darbdavių atsakomybės – sankcijos išlieka, tačiau jos tampa proporcingos, leidžiančios atskirti sisteminius pažeidimus nuo pirmą kartą padarytų klaidų“, – Seimo posėdyje sakė Užsienio reikalų komiteto vadovas.
Pasak R. Motuzo, ne mažiau svarbu ir tai, kad šiuo įstatymu stipriname piktnaudžiavimo prevenciją. „Aiškiai užkertame kelią atvejams, kai studijos ar vizos naudojamos kaip priedanga darbui ar buvimui šalyje. Tai yra kompromisas, kuriame suderinti žmogaus teisių, verslo poreikiai ir valstybės interesai“, – kalbėjo parlamentaras.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. įsigalios svarbūs pakeitimai, susiję su darbo rinkos lankstumu. Stiprinamos užsieniečių darbuotojų teisės – nustatoma galimybė užsieniečiui netekus darbo 3–6 mėnesius ieškoti naujo darbdavio, trumpinami administracinių sprendimų priėmimo terminai. Taip pat įtvirtinama galimybė alternatyviai taikyti kvalifikacijos arba darbo patirties reikalavimą. Sudaromos palankesnės sąlygos atvykti tyrėjams ir dėstytojams – jiems bus leidžiama pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo dienos.
Pakeitimais taip pat mažinama administracinė našta. Atsisakoma perteklinių reikalavimų teikti duomenis, kuriuos institucijos gali gauti pačios. Pavyzdžiui, apie gyvenamosios vietos ar juridinio asmens adreso pasikeitimą informacija bus gaunama instituciniu būdu, o apie šeiminės padėties pokyčius reikės pranešti tik tais atvejais, kai leidimas gyventi išduotas šeimos susijungimo pagrindu. Supaprastės sąlygos aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams – po 12 mėnesių darbo jiems bus sudaryta galimybė keisti darbdavį be atskiro leidimo. Taip pat numatoma galimybė iki 12 mėnesių neatitikti mėlynosios kortelės sąlygų dėl ligos, negalios ar vaiko priežiūros atostogų, jei darbo santykiai nenutrūksta.
Nuo šiol sankcijos darbdaviams už nedeklaruotą darbą bus taikomos proporcingiau. Nustatyta, kad už pirmą nedeklaruoto darbo pažeidimą darbdaviui bus draudžiama įdarbinti naujus darbuotojus užsieniečius, tačiau nebus reikalaujama atleisti jau dirbančių užsieniečių. Už antrą tokį pažeidimą bus taikomos šiuo metu galiojančios sankcijos. Nuo šiol minėtų sankcijų darbdaviams 1 metų laikotarpis bus skaičiuojamas ne nuo baudos sumokėjimo, o nuo sprendimo įsigaliojimo.
Priimtame įstatyme įtvirtinamos naujos taisyklės prekybos žmonėmis aukoms – nustatomas 30 dienų apsisprendimo laikotarpis bendradarbiauti su teisėsauga ir numatomos jų teisės, įskaitant teisę dirbti. Kartu priimti lydimieji įstatymų pakeitimai užtikrins, kad suteiktas teisėto buvimo pagrindas reikš ir realią prieigą prie būtinųjų paslaugų bei socialinės pagalbos.
Atskiras pakeitimų blokas skirtas piktnaudžiavimo migracijos sistema mažinimui, ypač studijų ir vizų pagrindu. Atsižvelgiant į praktikoje nustatytus atvejus, kai studijos naudojamos kaip priedanga darbui, nustatomas studentų darbo laiko ribojimas – pirmuose dviejuose bakalauro studijų kursuose jie galės dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę (išskyrus atostogų ir praktikos laikotarpius). Taip pat nustatoma, kad bendras studijų laikotarpis negalės viršyti 8 metų. Šios nuostatos bus taikomos tik naujai išduotiems leidimams nuo 2026 m. gegužės 22 d.
Kartu iš esmės keičiamas pirmojo leidimo laikinai gyventi darbo ir studijų pagrindais išdavimo modelis – daugeliu atvejų prašymai turės būti teikiami per išorės paslaugų teikėjus užsienyje. Tokiu būdu siekiama sumažinti piktnaudžiavimą Šengeno vizomis, kai jos naudojamos siekiant apeiti nustatytą leidimo gyventi gavimo tvarką. Išimtis, leidžianti prašyti pirmojo leidimo laikinai gyventi darbo ar studijų pagrindu Lietuvoje, bus taikoma tik aiškiai apibrėžtoms užsieniečių grupėms, pavyzdžiui, kitų ES valstybių narių leidimus gyventi turintiems asmenims ar atvykstantiems beviziu režimu. Šis reguliavimas įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
