Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje pagal visu etatu dirbančių moterų skaičių, o lyčių lygybės indekse šiemet pakilo į 14 vietą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Marius Morkevičius pastebi: pažanga – reali, bet lyčių stereotipai vis dar lemia ir profesijų pasirinkimą, ir atlyginimo dydį.
Du Lietuvos veidai
„Sodros“ duomenimis, šiemet finansinis atotrūkis tarp vyrų ir moterų sumažėjo iki 8,5 procento.
„Jis vis dar gana ženklus, – pažymi Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas M.Morkevičius. – Ryškiausi skirtumai matomi tarp 28-38 metų žmonių – būtent tuo gyvenimo tarpsniu moterys skiria laiko vaikų auginimui arba sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų.“
Pagal naujausią lyčių lygybės indeksą Lietuva surinko 60,9 balo iš 100 ir užima 14 vietą tarp ES valstybių narių – dviem pozicijomis aukščiau nei pernai. „Esame vieni iš pirmaujančiųjų dalyvavimo darbo rinkoje srityje – pagal visu etatu dirbančių moterų ir vyrų skaičius užimame antrą vietą ES, – sako M.Morkevičius. – Tačiau tuo pat metu matome, kad išlieka ryškūs moterų ir vyrų pajamų skirtumai, moterims vis dar tenka didesnė buities ir rūpybos artimaisiais našta.“
Tyrimai rodo, kad kasdien maistą gamina, valo ar skalbia 60 procentų moterų – tarp vyrų tokių vos trečdalis. Vaikų iki 11 metų priežiūrai daugiau nei penkias valandas per dieną skiria 37 proc. moterų ir kas ketvirtas vyras.
„Moterys šiuos darbus atlieka beveik dvigubai dažniau, – komentuoja M.Morkevičius. – Lietuvoje vyresnės moterys ne tik patiria daugiau sveikatos sunkumų, bet ir dažniau nei vyrai imasi buities ir priežiūros darbų, o tai reiškia, kad lyčių skirtumai rūpybos srityje senstant tik didėja.“
Dvigubas krūvis atsiliepia ir uždarbiui. Poroje gyvenančių moterų alga vidutiniškai siekia 77 proc. partnerio pajamų. „Jei pora turi vaikų – šis procentas sumažėja iki 59“, – pažymi lyčių lygybės ekspertas.
Profesinė segregacija nesitraukia
Moterys Lietuvoje mokosi daugiau nei vyrai: 30-34 metų grupėje aukštąjį išsilavinimą turi 71 procentas moterų ir tik 53 procentai vyrų. „Tai – vienas didžiausių skirtumų ES“, – sako M.Morkevičius. Nepaisant to, profesijų pasiskirstymas pagal lytis nesikeičia.
„Pastarąjį dešimtmetį Lietuva stipriai nepasistūmėjo profesinės segregacijos srityje – profesijų pasirinkimai dažnai nulemti lyčių stereotipų, – sako Tarnybos patarėjas. – Keturi iš penkių žmonių, įgijusių pedagogikos, humanitarines, meno ir socialines specialybes, yra moterys. Savo ruožtu du iš trijų įgijusiųjų matematikos, inžinerijos, technologijų, kitų tiksliųjų mokslų specialybes yra vyrai.“
Toks pasiskirstymas vėl atsispindi algalapiuose. „Naujausiais „Sodros“ duomenimis, informacijos ir ryšių technologijų veikloje dirba tik apie 25 procentus moterų, o šioje srityje atlyginimų atotrūkis pagal lytis siekia 36 procentus, – vardija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Marius Morkevičius. – Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai vyrai uždirba 21 procentu daugiau už koleges moteris. Stacionarių įrenginių ir mašinų operatoriai – 43 procentais daugiau, o amatininkai ir spausdinimo darbininkai – 39 procentais daugiau.“
Vyrams – kiti spąstai
Lyčių nelygybė nėra vien moterų problema, pabrėžia M.Morkevičius. „Vyrai taip pat susiduria su aibe iššūkių“, – sako jis. Akivaizdžiausias to pavyzdys – tėvystės atostogos.
„Sodros“ duomenimis, 2024-aisiais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų moterys sudarė net 88 procentus. „Pastaraisiais metais vyrų įsitraukimas didėja, bet vis vien lieka menkas bei trumpalaikis“, – pažymi lygių galimybių ekspertas.
Pernai lapkritį vaiko priežiūros išmokas gavo 24,6 tūkst. žmonių – 21,4 tūkst. moterų ir 3,2 tūkst. vyrų. „53 procentai vyrų išmoką gavo už neperleidžiamus mėnesius. Tai reiškia, kad vaiko priežiūrai jie skyrė daugiausia du mėnesius, o likusį vaiko priežiūros atostogų laikotarpį panaudojo mama“, – aiškina M.Morkevičius.
Kodėl vyrai vengia ilgesnių tėvystės atostogų? „Lyčių stereotipai, dėl kurių gali būti jaučiamas spaudimas neimti vaiko priežiūros atostogų, baimė, kad dėl to jie bus laikomi mažiau ambicingais darbuotojais, – pastebi Tarnybos patarėjas. – Be to, vyrai, kaip ir rodo statistika, uždirba vidutiniškai daugiau nei moterys, tad vien dėl to jų išėjimas vaiko priežiūros atostogų gali būti nepatrauklus.“
Stereotipai vyrus pasiveja ir renkantis profesiją: „Iš jų tikimasi rinktis IT, statybas, transportą, gamybą ar inžineriją, o ne, pavyzdžiui, slaugą, ugdymą ar socialinį darbą. Tai reiškia, kad vyras, pasirinkęs „nevyrišką“ profesiją, gali susidurti su nepageidaujamu spaudimu, replikomis.“
M.Morkevičius pabrėžia, kad vis dar gajūs „vyriškumo“ standartai gali skatinti vyrų emocinį uždarumą, savidestrukcinį, sveikatai žalingą, rizikingą elgesį. Visgi šioje srityje stebimos ir teigiamos tendencijos.
„Per pastaruosius septynerius metus net per pusę sumažėjo manančiųjų, kad vyrams verkti nedera. Lietuviai taip pat nebemano, kad vyrai turi uždirbti daugiau už partnerę. Prie tokių nuostatų pokyčių, tikėtina, prisidėjo išaugęs gyventojų sąmoningumas, aktyvesnis lyčių lygybės klausimų kėlimas visuomenėje“, – sako Tarnybos atstovas.
„Nemaža dalis Tarnybos atliekamų tyrimų bei analizių rodo, kad jaunesni asmenys, palyginti su vyresniais, yra sąmoningesni lyčių lygybės, diskriminacijos dėl žmogaus tapatybės bruožų, priekabiavimo atžvilgiu“, – priduria M.Morkevičius.
Šališkumą perima ir DI
Vis daugiau įmonių darbuotojus atrenka pasitelkusios dirbtinį intelektą. M.Morkevičius perspėja, kad net ir tokios sistemos gali diskriminuoti pagal lytį.
„DI sistemos mokosi iš žmonių pateiktų duomenų. Jei tuose duomenyse atsispindėjo nelygybė ar išankstinės nuostatos, DI gali jas perimti ir sustiprinti“, – aiškina pašnekovas. Taip nutinka, kai vienos žmonių grupės duomenų yra daugiau nei kitų – pavyzdžiui, kai sistema istoriškai daugiau „matė“ vyrus nei moteris. Arba kai naudojami netikslūs ir nepilni duomenys.
„Tokiais atvejais DI sprendimai gali būti nepalankūs ne tik dėl lyties, bet ir amžiaus, kilmės, negalios, gyvenamosios vietos ar kitų požymių, net jei tai nebuvo sąmoningas tikslas, – sako M.Morkevičius. – Diskriminacija gali vykti automatiškai ir nepastebimai, todėl ją sunkiau atpažinti nei žmogaus padarytą neteisybę.“
Maža to, vienas algoritmas vienu metu vertina tūkstančius žmonių – todėl ir žala kur kas didesnė.
Tai įdomu
Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė 62 skundų dėl galimos diskriminacijos darbo santykiuose – trečdaliu daugiau nei 2024-aisiais. Konsultacijų skaičius šoktelėjo dar smarkiau: nuo 370 iki beveik penkių šimtų.
Aktyviausiai kreipiamasi dėl atlyginimų skirtumų. „Žmonės aktyviau kreipiasi dėl nevienodo darbo užmokesčio dėl lyties ir amžiaus, kai paprastai jaunesniems darbuotojams, neturintiems darbo patirties, mokamas toks pat arba didesnis užmokestis, nei vyresnio amžiaus darbuotojams su patirtimi“, – sako M.Morkevičius. Panaši tendencija matoma ir valstybės tarnyboje: didesnį stažą turintiems darbuotojams nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei jauniems kolegoms.
Vis dėlto ne visi kreipimaisi nagrinėjami Tarnybos. „Gaunama kreipimųsi dėl galimo mobingo, psichologinio smurto arba konfliktų darbe, kai nenurodomas draudžiamas diskriminavimo pagrindas, – aiškina M.Morkevičius. – Tai rodo, kad besikreipiantys asmenys neatskiria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir Darbo ginčų komisijos kompetencijų.“
Lyčių santykis tarp besikreipiančiųjų – gana tolygus.
Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
