Nuo šių metų pradžios sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo beveik 12 mln. eurų. Vienas iš būdų išvilioti pinigus – fiktyvios e. parduotuvės. Nors daugeliui apsipirkimas telefonu tapo kasdieniu įpročiu, tai yra viena palankiausių terpių internetiniams sukčiams. Mažesnis ekranas, impulsyvus naršymas ir greičiau priimami sprendimai lemia, kad žmonės apsipirkdami telefonu rečiau pastebi galimus pavojus, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Telefone viską darome daug greičiau – spaudžiame nuorodas, perkame, prisijungiame prie paskyrų net nepagalvodami apie galimas grėsmes. Sukčiai tuo puikiai naudojasi ir savo apgaules vis dažniau nukreipia į mobiliuosius įrenginius. Jie ne tik skambina ar siunčia SMS žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis, bet ir gaudo naršančius telefonu internete“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Dažniausiai telefoninių sukčių aukomis tampa vyresni nei 60 m. amžiaus žmonės, skelbia Lietuvos policija.
Saugus ryšys
Viena dažniausių vietų ieškoti aukų – viešas „Wi-Fi“ ryšys. Nemokamas internetas kavinėje, oro uoste ar viešbutyje dažnai atrodo kaip patogus sprendimas, tačiau tokie tinklai ne visada būna tinkamai apsaugoti.
„Vieši „Wi-Fi“ tinklai dažnai nėra pakankamai apsaugoti, todėl juose perduodami duomenys gali būti lengviau pasiekiami tretiesiems asmenims. Patyręs įsilaužėlis gali matyti duomenų srautą tarp jūsų įrenginio ir „Wi-Fi“ prisijungimo taško – pavyzdžiui, jūsų prisijungimus prie paskyrų. Dėl to svarbu naudojantis viešu „Wi-Fi“ nesijungti prie svarbių paskyrų, neapsipirkinėti ir netvarkyti kitų svarbių reikalų, kur reikėtų jūsų asmeninių duomenų. Tam geriau naudoti savo mobilųjį internetą“, – paaiškina „Bitės Profas“ A. Archangelskis.
Pasak jo, kai kuriais atvejais sukčiai net sukuria netikrus „Wi-Fi“ tinklus, kurių pavadinimai atrodo panašūs į oficialius kavinių, viešbučių ar oro uostų tinklus.
Pataria neskubėti
Dar viena dažna klaida – palikti prisijungimai prie el. parduotuvių bei išsaugoti mokėjimo kortelių duomenys. Nors tai patogu, toks įprotis irgi gali būti pavojingas.
„Žmonės telefone dažnai lieka prisijungę prie el. parduotuvių, o jose būna išsaugoti pristatymo adresai, asmeniniai duomenys ir mokėjimo kortelės informacija. Kuo daugiau jautrios informacijos automatiškai išsaugoma paskyrose, tuo daugiau galimybių tuo pasinaudoti turi sukčiai. Ypač nereikėtų išsaugoti mokėjimo kortelės duomenų e. parduotuvėse dėl vienkartinio apsipirkimo“, – sako A. Archangelskis.
Pasak jo, telefone žmonės daug rečiau peržiūri išsaugotus mokėjimo būdus ar prijungtas paskyras. Dėl to net ir susidūrus su duomenų nutekėjimu ar paskyrų nulaužimu žmonės neretai problemą pastebi tik po kelių dienų.
Galiausiai impulsyvus apsipirkimas ir pasitikėjimas pernelyg gerais pasiūlymais taip pat gali pridaryti nemalonumų.
„Sukčiai vis aktyviau kuria netikras el. parduotuves bei reklamas socialiniuose tinkluose, kurios pritaikytos būtent mobiliesiems ekranams. O telefone sprendimus priimame greičiau. Pamatę didelę nuolaidą ar riboto laiko pasiūlymą dažnai nebetikriname nei parduotuvės patikimumo, nei kitų pirkėjų atsiliepimų. Tuo naudojasi sukčiai, kurie kuria labai įtikinamai atrodančias netikras e. parduotuves“, – paaiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas A. Archangelskis.
Pasak jo, šiandien dalis apgaulingų svetainių kuriamos pirmiausia telefonams, nes mažame ekrane sunkiau pastebėti įtartinas detales. Be to, naršant per socialinius tinklus ar atsidarius e. parduotuvės nuorodą iš „Instagram“ ar „TikTok“, žmogus ne visada mato pilną svetainės adresą.
„Prieš apsiperkant telefone rekomenduoju skirti kelias papildomas sekundes ir įvertinti situaciją – patikrinti svetainės adresą, neskubėti spausti reklamos nuorodų bei svarbiems veiksmams naudoti saugų interneto ryšį. Kuo daugiau apsipirkimo persikelia į telefoną, tuo aktyviau prie mobiliųjų įpročių prisitaiko ir internetiniai sukčiai“ – sako „Bitės Profas“.
