Šiandien pasaulyje vyksta biotechnologijų pramonės bei mokslo įstaigų varžytuvės. Būtent jos nulems, kur bus kuriami vaistai bei naujos terapijos ar ateities medicinos sprendimai.
Deja, šiose lenktynėse Europa dažnai atsilieka. Nors Europos Sąjunga (ES) turi stiprų mokslo potencialą, talentingus tyrėjus, bet dažnai nutinka taip, kad mūsų atradimai nevirsta inovacijomis, verslais, vaistais ar prietaisais. Visa tai sukuriama svetur. Galbūt Europos biotechnologijų aktas tai galėtų pakeisti?
Europos Parlamente man patikėta būti vienu iš šio akto pranešėjų. Tad kas yra šis aktas ir kodėl jis toks svarbus?
Biotechnologijos šiandien yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir ekonomikos sričių, nes leidžia kurti naujus vaistus, terapinius gydymo metodus, pažangią diagnostiką, taip pat sprendimus žemės ūkiui ar pramonei. Kitaip tariant, tai mokslas, kuris daro vis didesnę įtaką mūsų ekonomikai, sveikatos sistemai ir kasdieniam gyvenimui.
Europa turi labai stiprų pagrindą, puikius universitetus, talentingus mokslininkus ir pažangius tyrimų centrus. Tačiau dažnai susiduriame su paradoksu – atradimai gimsta Europoje, bet yra pritaikomi ar virsta produktais, paslaugomis ar verslais svetur. Tai atsitinka dėl skirtingo reguliavimo ES valstybėse ir dėl finansų stygiaus. Dažniausiai Europos biotechnologijų pasiekimai „nusėda“ JAV ar Azijoje.
Štai Lietuvoje „Northway Biotech“ plėtoja „Bio City“ – vieną didžiausių mokslinės infrastruktūros ir modernios biogamybos projektų visoje Europoje. Šis proveržis gimė ne dėl palankių reglamentų, o būtent iš pačių kūrėjų vizijos bei ambicijos, akivaizdžiai atskleisdamas tikrąjį mūsų žemyno potencialą. Tačiau tam, kad tokia sėkmė taptų ne išimtimi, o norma, privalome sukurti efektyvius instrumentus, leidžiančius šiems centrams ne tik išlikti, bet ir tvariai plėstis visos bendrijos mastu.
Europos Biotechnologijų aktas sieks tai paskatinti. Jo tikslas – sukurti stipresnę biotechnologijų, sveikatos inovacijų bei investicijų ekosistemą, kur mokslas, technologijos ir investicijos galėtų augti išvien. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra tik pavienis teisės aktas. Kartu numatomos ir konkrečios investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas bei klinikinius tyrimus, kad naujos idėjos galėtų virsti realiais sprendimais. Itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas klinikiniams tyrimams bei retoms ir sudėtingoms ligoms.
Retomis ligomis serga palyginti nedaug žmonių, todėl nėra didelio ekonominio intereso kurti naujus vaistus ir gydymus. Tačiau už kiekvieno ligonio yra šeimos, kurios laukia atsakymo, diagnozės, tyrimų ar vaistų, galinčių pakeisti jų gyvenimą.
Ekspertai taip pat išskiria kelias pagrindines kryptis, kaip sustiprinti Europos biotechnologijų ekosistemą. Pirmiausia, reikia pasitelkti naujus koordinavimo mechanizmus. Taip pat būtina suderinti reguliavimo, patekimo į rinką ir kompensavimo procesus, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką. Svarbu ir praktiškai įgyvendinti Europos sveikatos duomenų erdvės principus, išlaikant aukštus duomenų apsaugos standartus. Be to, būtinas ilgalaikis, etapais grindžiamas finansavimas, kuris skatintų privačias investicijas. Taip pat svarbu stiprinti biotechnologijų sektoriaus specialistų potencialą per lyderystės programas ir skatinti didesnį talentų judumą tarp valstybių narių.
Be abejo, būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp ES šalių narių – nuo laboratorinio atradimo iki masinės gamybos čia, Europoje. Iš esmės kalbame apie bendros biotechnologijų ekosistemos sukūrimą nuo mokslinių atradimų iki klinikinių tyrimų, nuo klinikinių tyrimų – iki realių sprendimų pacientams. Tai svarbu Europos žemynui, jo konkurencingumui, ateičiai ir mūsų visų sveikatai.
Europa turi būti vieta, kur gimsta mokslas, kur investuojama į ateitį ir kur milijonai žmonių gauna naujus vaistus ir gali tikėtis naujo gydymo už prieinamą kainą. Nesvarbu, kur gyventų, žmonėms turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės gauti gydymą.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos narys
